- Algirdas Igorius, Jevgenijus Bardauskas, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvardijami kaip galimi pretendentai dalyvauti kituose prezidento rinkimuose asmenys sako, kad Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime svarbiausios šalies gyvenimo aktualijos ir problemos apžvelgtos. Tačiau pasigenda prezidentės siūlymų, kaip jas spręsti, ar kokių darbų imsis ji pati.
Paskutinėse apklausose populiariausias galimas pretendentas į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas – gerai struktūruota kalba, pradėta nuo to, kas svarbiausia – prastos padėties partijose dėl tarpusavio rietenų, kurios užgožia strateginius tikslus, ir įtartinų sąsajų su komercinėmis struktūromis.
„Aš išgirdau aiškų signalą, kad prie juridinių asmenų finansavimo negalima grįžti, nes tai kelia kitų grėsmių. Kita vertus, o kaip pagerinti biudžetinio finansavimo modelį, nes, kaip mes matome, pats biudžetinis finansavimas visų problemų neišsprendžia. Vis tiek tam tikri nešvarūs ryšiai lieka. Ar tada stiprinti kontrolę, ar didinti patį biudžetinį finansavimą, iki galo taip ir liko neaišku. Ekonomikos srityje turbūt svarbiausia tai, kad akcentuota, jog štai šitas smagus ekonominio augimo laikotarpis baigiasi. Iš tikrųjų tenka pripažinti, kad paskutiniai jo metai. Ir mums labai svarbu išspręsti du dalykus. Pirmas – socialinės atskirties klausimas, ką ir paminėjo prezidentė. Iš tikrųjų, jeigu mes neišnaudosime dar šitų 2–3 likusių mums augimo metų, gali atsitikti taip, kad vėl mums teks raginti žmones grįžti prie diržų veržimosi, nors kaip reikiant socialinės atskirties klausimo mes ir neišsprendėme per visą 10 metų augimo laikotarpį. Antras, iš tikrųjų labai svarbus aspektas susijęs su tais, vadinamaisiais, vidutiniais pajamų spąstais, kuomet neperėję į naujas technologijas mes galime užstrigti ties 75 proc. BVP vienam gyventojui lygiu ir tokiu būdu pasmerkti save vidutinio pasiturimumo standartui, bet jokiu būdu ne artėti prie labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.
Kauno mero atstovas informavo, kad Visvaldas Matijošaitis nekomentuoja kitų politiniame lauke esančių politikų pasisakymų, be to jis šiandien, esą, buvo labai užsiėmęs.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prezidentės pranešime nuskambėjo pagrindiniai akcentai ir jį vadina stipriu.
„Paminėtos tos sėkmės istorijos. Tarp sėkmės istorijų, manau, galima paminėti, galbūt minoriškai nuskambėjo apie politinį apsivalymą, korupcijos bylas, neišvengiama, tai tikrai reikia paminėti, kad, matyt, lūžis arba pirminiai žingsniai yra padaryti būtent prieš 9 metus. Kalbant apie oligarchiją ir kovą su korupcija, ir tas apgailestavimas, kad tiek ilgai reikėjo laukti, na, nieko nepadarysi, teisiniai procesai nėra paprasti ir lengvi. Taip pat galima pritarti, ir noras, matyt, visų yra, kad būtų mažiau rietenų, daugiau vienijimosi dėl aukštesnių tikslų ir vieningų darbų. Užsienio politikos pačios svarbiausios aktualijos: tikrai nėra lengva situacija matant, kas vyksta ir su JAV, ir ES ateitis, gynybos akcentai sudėlioti. Aišku, ir tos kritikos, kurios yra, buvo išsakyta, natūralu, ji turi būti. Aš tiktai džiaugiuosi, kad mes atliepiame, ir darbai, ir tai, kas buvo įvardinta vyriausybės, ir šių metų struktūrinės reformos yra skirtos. Kalbant apie švietimą, lygiai tas pats: yra pradėtos struktūrinės reformos, kurios jau pavėluotos, reikėjo tai daryti gerokai ankščiau“, – kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Ambasadorius Vygaudas Ušackas teigia, kas svarbiausia Lietuvai ir kas atspindėta prezidentės metiniame pranešime – susipriešinimas tarp miesto ir kaimo, išvažiavusiųjų ir likusių Lietuvoje, darbdavių, dirbančiųjų, pensinio amžiaus žmonių.
Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti.
„Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti. Pasigedau vis dėlto tokios telkiančios žinios, kad mums būtina susivienyti sprendžiant svarbiausias užsienio politikos ir vidaus problemas, ypatingai, negirdėjau klausimų ir receptų dėl emigracijos, dėl Lietuvos išnykimo ir išvažinėjimo. Labai svarbus uždavinys ateinančiais metais yra, kaip Lietuva pasiruoš, su kokia pozicija išeis derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos, siejant su mūsų ekonomine strategija, kokią ateities Lietuvos ekonomiką mes norime vystyti ir kur, kurie tie proveržio taškai bus: sveikas maistas, ekologinis maistas, skaitmeninės technologijos. Tie dalykai, kad investuotume ne į trinkeles, bet į ateities žinių ekonomiką“, – svarstė KTU Europos instituto vadovas V. Ušackas.
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis sakė, kad prezidentė nubrėžė riboženklius ir vidaus, ir užsienio politikoje.
„Labai aiškiai pasakė, kad svarbu Lietuvai neiškrypti iš istorinės, tradicinės krypties, ieškoti draugų Vakaruose, o ne už rytinės sienos, kas yra iš tikrųjų pamėgta įvairių kandidatų ir koalicijos vadovų: ieškot dialogo su Kremliumi, kas yra didžiulė klaida. Įvardijo transatlantinę vienybę, kuri yra labai svarbi mums. Mes nesuinteresuoti, kad Vakarai suskiltų. Įvairūs susipriešinimai, karai nėra mums naudingi, tačiau, aš manau, su Vakarais viskas bus tvarkoj. Svarbu, kad mes į Rytus nepasiduotume. Na, o vidaus politikoje irgi labai aiškiai įvardijo grėsmes, kad tas egoizmas, verslo įtaka politikai, kuri, mano nuomone, labai dažnai susijusi su Rytų kaimynais, kurie bando mus tokiu būdu įtakoti, kartais gali būti net didesnė grėsmė negu išorės priešai“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Ž. Pavilionis.
Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją2
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...