„Pirmas žingsnis, ką aš matyčiau, tai reikia rimto pokalbio su Amerika ir Amerikos prezidentu. Nes dabar gyvename tokiame neapibrėžtume“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
„Reikia, matyt, sugrįžti ir atsinaujinti, ar iš tiesų mes visi esame tame pačiame matomumo lauke. Ar visi suprantame, kiek tas saugumas yra svarbus, ir ar visi esame pasiryžę eiti vienu keliu. Tai pradėti reikia nuo to“, – kalbėjo ji.
I. Ruginienė pabrėžė, kad būtent artimas ryšys su partneriais „padėjo mums užtikrinti saugumą mūsų žemėje“ bei pakartojo Lietuvą esant už demokratinius procesus.
Sausio pabaigoje premjerė teigia vyksianti į Vokietiją, kur, anot jos, viena iš pagrindinių temų bus ir dėl Grenlandijos susidariusi situacija.
„Tikrai matau ir Europos Sąjungos vieningumą tuo klausimu, bet lygiai taip pat turime suprasti, kad strateginiai partneriai, tokie kaip Jungtinės Valstijos, mums irgi labai svarbūs. Ir bendras sutarimas dėl saugumo – tai yra mūsų stiprybė“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Kaip rašė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savaitgalį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, ir įspėjo, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų. Tokius ketinimus D. Trumpas yra išsakęs ir anksčiau.
Praėjusią savaitę Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė kartu su Danija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą Kopenhagai ir Grenlandijai priešpriešoje su D. Trumpu.
Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) anksčiau yra pareiškusi, kad bet koks JAV išpuolis prieš NATO sąjungininkę reikštų 80 metų trukusių transatlantinio saugumo ryšių pabaigą.
Didžioji dauguma salos gyventojų ir politinių partijų teigė nenorintys būti kontroliuojami JAV ir pabrėžė, kad patys grenlandai turi nuspręsti savo ateitį.
Naujausi komentarai