Politologas: ES Rytų partnerystės programos šalims turi suteikti narystės perspektyvą

Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, kai buvo parafuotos asociacijos ir laisvos prekybos Bendrijos sutartys su Gruzija ir Moldova. Ukrainos Prezidentas nesileido perkalbamas ES vadovų ir asociacijos sutartis su Ukraina liko nepasirašyta.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „dabartinė vyriausybė, deja, nepajėgi priimti šio sprendimo“. Tai, pasak Lietuvos vadovės, „dabartinės Ukrainos vadovybės apsisprendimas sustabdyti progresą savo šalyje“.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pranešė, kad ES nesiims trišalių derybų su Ukraina ir Rusija, kaip siūlo Kijevas. Nors Lietuvos vaidmuo ir Vilniaus viršūnių susitikimas nevadinamas nesėkme, politikai ir apžvalgininkai abejoja pasirinkta ES taktika derybose su Ukraina, pranešama LRT laidoje „Savaitė“.

Kalbėjo skirtingomis kalbomis

Europos Parlamento (EP) narys Leonidas Donskis teigia, kad ES derybose su Ukraina buvo nepasiruošusi ir pirmą kartą susidūrė su šios šalies valdžios geopolitiniu manevravimu.

„Faktas yra toks, kad V. Janukovyčius išgirdo labai aiškią kalbą iš Rusijos, kur buvo klasikiniai meduoliai ir bizūnas. Tuo metu iš ES buvo kažkokia techninė kalba, kupina galimybių, vilčių, bet be jokių garantijų. Jis paėmė ir pasirinko aiškų konkretų variantą“, – sako L. Donskis.

Tokiam požiūriui pritaria ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža. Pasak jo, ES ir Ukraina kalbėjo apie skirtingus dalykus.

„Europa prašė, reikalavo modernizuot šalį, gerint verslo klimatą, pasirūpint demokratijos instituto stiprinimu, o Prezidentas Janukovyčius pastaruoju metu kalbėjo tik skaičių kalba. Po to, kai jie pasakė, kad nuo Rusijos spaudimo jie patirs milžiniškus milijardinius nuostolius, jie ES vadovams pasakė, kad būtų gerai, kad Europa kompensuotų šituos nuostolius. Kalbėjo apie milžiniškas sumas: nuo 165 milijardų dolerių iki 500 milijardų dolerių. Ir Prezidentas sakė: jeigu kasmet būtų surasti po 20 milijardų, jis kad ir rytoj pasirašytų šitą sutartį. Tiesiog buvo skirtingo turinio kalbos“, – sako A. Kumža.

Europarlamentaras L. Donskis taip pat yra įsitikinęs, kad vienas iš pagrindinių ES reikalavimų – išleisti kalinamą buvusią Ukrainos Premjerę Juliją Tymošenko gydytis į Vokietiją – yra dar viena klaida.

„Klaida neabejotina. Aš puikiai suprantu, kad Ukrainoje klesti selektyvus teisingumas ir ji buvo persekiota dėl, politinių priežasčių – pirmiausia dėl to, kad Janukovyčius jos paniškai bijo. Jis bijo jos keršto. Jis bijo, kad Tymošenko yra labiau charizmatiška ir talentingesnė už jį politikė. Jis yra bespalvė figūra. O ji yra tribūnose, ji puikiai kalba minioms. Bet iš tikrųjų reikalas tas, kad didžiausia kvailystė yra pakabinti visos tautos likimą, didelės šalies likimą ant vieno asmens. Ypač suvokiant, kad (su visa simpatija Tymošenko) angelas ji niekada nebuvo ir nėra“, – sako EP narys.

Politologas Vincentas Vobolevičius pastebi, kad ir Rusijos, ir ES perspektyva tapo iššūkiu Ukrainos verslo ir politikos viršūnėms išlikti: gyventi ramiai, turtingai ir patogiai. Europos Sąjungoje tektų imtis reformų ir verslo, ir žmogaus teisių srityse. Tačiau, nepaisant to, klaidinga manyti, kad Ukraina puls į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą, kur ukrainietiškos prekės gali būti diskriminuojamos. Kita vertus, būtų prarastas ir derybinis pranašumas su Rusija dėl dujų kainų.

„Ukraina greitu metu nepuls nei į vieną, nei į kitą pusę. Patirtis savo daro. Yra 20 metų laviravimo patirties, yra tam tikros politikos, kurios gerai atidirbtos, ir, ko gero, kad nesant labai akivaizdaus postūmio vyriausybėje – ne pačioje Ukrainoje – eiti į Rytus arba į Vakarus, bus pasilikta prie senos išdirbtos strategijos“, – sako V. Vobolevičius.