Projektą teikia Vyriausybė. Jame nenumatyta nei įvesti naujų, nei panaikinti šiuo metu galiojančių ribojamųjų priemonių.

„Nustatytas ribojamųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir suderintas, esamų grėsmių akivaizdoje šios priemonės yra reikalingos ir tikslingos, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams“, – teigia projektą pateikusi Užsienio reikalų ministerija (URM).

Pernai atnaujintas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos. Vyriausybė siūlo pratęsti jo galiojimą iki 2026 metų gegužės 2 dienos.

Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos URM, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas, išimtis daroma tik tiems, kas turi galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Pagal įstatymą leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.

Pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.

Šias sankcijas kritikuoja Vilniuje įsikūręs Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras, nes jos liečia ir nuo Minsko režimo pabėgusius baltarusius.