„Jeigu būtų pritaikytas dabartinis apmokestinimo keitimo siūlomas modelis, man realiai reikėtų per mėnesį pagal pajamas sumokėti daugiau apie 63 eurus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

„Mano finansinė padėtis tikrai nėra bloga ir tikrai galiu pasakyti, kad visų, kurie yra panašios finansinės padėties, 63 eurai tikrai nenuvarys nei į asmeninį bankrotą, nei keis vartojimo įpročius, o prisidėję prie šalies viešųjų paslaugų ir gynybos finansavimo tikrai jausimės gerokai geriau“, – pridūrė jis.

Šiuo metu ministro pirmininko alga siekia kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų „į rankas“.

Vyriausybė kol kas neįvardija siūlomų mokesčių pakeitimų.

Po koalicinės tarybos posėdžio trečiadienį premjeras sakė, kad valdantieji sutarė „judėti į priekį“ mokestinių iniciatyvų klausimu.

Diskusijos dėl mokesčių dabar kelsis į koalicijoje sudarytą darbo grupę, konsultuojantis su Finansų ministerija.

Mano finansinė padėtis tikrai nėra bloga.

Premjero teigimu, ruošiant mokesčių pakeitimus siekiama, kad pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms mokestinė našta neaugtų, o verslas išlaikytų konkurencingumą.

Sutiktų diskutuoti dėl PVM

G. Paluckas sako, jog sutiktų diskutuoti dėl siūlymo didinti ribą, kai smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.

„Kalbant apie PVM smulkiam, vidutiniam verslui mokėjimo ribos pakėlimą, mes turime europinę direktyvą, kur numatyta 100 tūkst. (eurų – BNS). Kol kas mes sau to leisti negalime, nes tai yra tikrai didelės netektys biudžetui ir mūsų viešųjų paslaugų finansavimui, bet galime šnekėti, derėtis dėl ribos pakėlimo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė G. Paluckas.

„Nes galų gale turėjome didelės infliacijos laikotarpį, o riba liko tokia pati“, – pridūrė jis.

Valdantiesiems priklausanti „Nemuno aušros“ frakcija siūlo PVM ribą nuo kitų metų didinti nuo dabar galiojančios 45 tūkst. eurų iki 60 tūkst. eurų. Parlamentaras Artūras Zuokas siūlo 2026 metais nustatyti 60 tūkst. eurų, 2027-aisiais – 70 tūkst. eurų, o nuo 2028-ųjų – 85 tūkst. eurų.  „lubas“.

Premjeras pakartojo, kad svarstomi mokesčių pakeitimai beveik nepaliestų iki vidutinio darbo užmokesčio gaunančių žmonių, o verslas nepaisant pokyčių išsaugotų konkurencingumą. 

„Mes turime keliasdešimt tūkstančių žmonių, kurių pajamos per mėnesį viršija 10 tūkst. eurų. Jeigu tie žmonės per mėnesį sumokėtų papildomus 50 eurų mokesčių pavidalu, tai mes būtume jiems neišpasakytai dėkingi, bet tikrai jų asmeninių šeimos ūkių niekaip nesugriautų“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Lygiai taip pat kalbant apie verslą. Nors (...) girdėjau pirmus atsiliepimus, jog papildomas procentas prie pelno mokesčio kažkaip esmingai keistų veiklos sąlygos, bet, matyt, pamiršo paminėti, jog šalia yra visas paskatų ir lengvatų krepšelis, kuris ne vienerius metus buvo lauktas ir prašytas, ir tikrai palengvintų ir padidintų konkurencingumą“, – pridūrė jis.

Premjeras G. Paluckas trečiadienį sakė, kad koalicinėje taryboje sutarta „judėti į priekį“ mokestinių iniciatyvų klausimu, tačiau konkrečių pasiūlymų ministras pirmininkas kol kas neįvardija.

Tarp Ministrų kabineto siūlomų projektų Seimo pavasario sesijos darbų programoje – progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas ir nekilnojamojo turto mokestis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdybos narė Rasa Budbergytė pirmadienį BNS sakė, kad svarstoma 1-2 procentiniais punktais didinti pelno mokestį, kuris nuo šių metų pradžios jau padidintas iki 16 proc.

G. Paluckas trečiadienį Vyriausybėje šaukia koalicijos tarybos posėdį, kuriame jis pristatys ir su koalicijos partneriais aptars galimus mokesčių pakeitimus. Ketinama svarstyti gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto (NT) ir pelno mokesčių pakeitimus, taip pat kai kurių mokesčių lengvatų peržiūrą.

G. Paluckas yra sakęs, jog mokestiniai pakeitimai nebus drastiški. Vyriausybė tikisi, jog jie bus pateikti ir priimti dar Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 dieną ir tęsis iki birželio vidurio.