„Lenkijos pavyzdys yra labai geras, mes turime aiškiai pasakyti, kad nesitaikstysime su panašiais veiksmais, bet viskas priklauso nuo pačio incidento, jo gylio, ar konkretus įskridimas kelia grėsmę, ar nekelia grėsmės“, – LRT radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėjas.

„Galbūt nebūsiu visai populiarus, bet yra vienas niuansas tokiu atveju – eskalacijos valdymas, kuris irgi yra svarbus, dėl to, jei veiksmai būtų, jie gali būti dvejopi – arba mūsų pajėgos imasi veiksmų, arba NATO oro policijos misija, kuriai tam tikri apribojimai nustatyti dėl lėktuvų numušimo“, – kalbėjo jis.

Pirmadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perdavė Rusijai, kad bet koks į šalies oro erdvę įskridęs lėktuvas ar raketa bus numušti.

D. Matulionis pažymėjo, kad turėtų būti einama link to, kad jei „provokacijos gilėja, neturėsime kitos išeities, kaip imtis tikrai ryžtingų veiksmų“.

NATO šalyse vykdomos oro policijos naikintuvai kiekvieną savaitę po kelis kartus kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių.

Lietuvos pareigūnai yra išreiškę norą, kad oro policijos misija taptų oro gynybos misija, taip rytinėms NATO šalims suteikiant daugiau gynybinių pajėgumų.

Liepą į Lietuvą buvo įskridę du rusų dronai „Gerbera“, vienas iš jų turėjo sprogmenų. 

Deividas Matulionis / P. Peleckio / BNS nuotr.

„NATO turi parodyti stuburą“

Kartojantis rytinių NATO valstybių oro erdvės pažeidimams, D. Matulionis sako, kad NATO „turi parodyti stuburą“, kad nesitaikstys su didėjančia eskalacija iš Rusijos pusės.

„NATO turi parodyti stuburą ne tik retorikoje, bet ir konkrečiais veiksmais, kad nesitaikstys su tokiomis provokacijomis ir eskalacija, kuri šiuo metu prasidėjusi iš Rusijos pusės“, – LRT radijui kalbėjo D. Matulionis.

Kaip rašė BNS, NATO ambasadoriai antradienį surengs susitikimą aptarti Estijos oro erdvę pažeidusius rusų naikintuvus po to, kai Talinas aktyvavo 4-ąjį Aljanso steigiamojo dokumento straipsnį ir sušaukė staigias konsultacijas.

Savo lėktuvus NATO pakėlė po to, kai trys rusų MiG-31 naikintuvai penktadienį apie dvylika minučių skraidė Estijos oro erdvėje. Tai sukėlė skundus dėl pavojingos naujos provokacijos, nors Maskva tai neigė.

Estija nedelsdama pareikalavo susirinkimo su NATO sąjungininkėmis, praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai Lenkija padarė tą patį Rusijos dronams pažeidus jos oro erdvę.

Pagal 4-ąjį straipsnį bet kuri valstybė narė gali sušaukti derybas, jeigu jaučiamas pavojus jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Be to, po pasikartojančių NATO rytinio flango valstybių oro erdvės pažeidimų Aljansas paskelbė apie misiją „Eastern Sentry“, kuri sustiprins šalių gynybą.

„Dabar šiuo metu vyksta pajėgų generavimas, bandoma surinkti reikalingas pajėgas, tiek naikintuvus, tiek antžemines oro gynybos priemones, tiek radarus tam, kad sukurtume stipresnį atgrasymo efektą“, – sakė D. Matulionis.

„Manau, kad misija ir šios dienos posėdis duos papildomą postūmį šios problemos sprendimui“, – pridūrė jis.

Antradienio derybos bus trečias 4-ojo straipsnio aktyvavimas nuo Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios 2022-aisiais bei devintas kartas per visą Aljanso istoriją.

NATO kolektyvinė apsauga remiasi 5-ojo straipsnio principu – jei puolamas vienas narys, į gynybą turi atvykti visas Aljansas.

Šis straipsnis buvo aktyvuotas tik vieną kartą – po 2001-ųjų rugsėjo 11 atakų Jungtinėse Valstijose.

Po to, kai Lenkija dėl dronų įsiveržimo pasinaudojo 4-uoju straipsniu, NATO paskelbė stiprinanti savo rytinio flango gynybą, kad geriau apsaugotų savo sieną.

Estija taip pat pranešė, kad pirmadienį dėl Rusijos orlaivio įsiveržimo bus sušauktas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis.