P. Saudargas siūlo aiškiai nustatyti Seimo narių komandiruočių tvarką

„Laikas būtų labiau sureglamentuoti šitą aspektą Seimo darbo, nes dabar tą dviratį mes iš naujo vis išradinėjame ir išradinėjame“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Paskutinį kartą abejonių Seime gruodžio pabaigoje buvo sukėlęs parlamentarų vizitas į Taivaną. Kviečiančiajai pusei įsipareigojus apmokėti visas Seimo narių išlaidas. „Valstiečių“ ir „darbiečių“ atstovai tuomet įžvelgė galimą interesų konfliktą ar net papirkimą.

„Man atrodo, reikalingas papildomas aprašas, ko mes išvis norime iš mūsų tarptautinės politikos parlamento prasme, – sakė P. Saudargas. – Aiškios kryptys, kur valstybei mūsų yra svarbios, kur mes savo politiką tarptautinę kreipiame, kokie partneriai svarbūs tarptautiniai ir platformos įvairios“.

Man atrodo, būtų logiška turėti aiškius principus, tam tikrą lentelę vertinimo, ir Seimo narius taip pat paskatintume atidžiau rinktis tas išvykas.

Pasak jo, finansavimas komandiruotei galėtų būti sprendžiamas pagal Seimo nario vizito programą, vertinant, ar bus susitinkama su aukščiausio lygio politikais, keliami Lietuvai svarbūs klausimai. Tokiais atvejais komandiruotės išlaidos galėtų būti dengiamos visiškai.

Paaiškėjus, jog vykstama mažiau svarbiais reikalais, Seimo narys galėtų dengti išlaidas iš parlamentinės veiklos lėšų arba pasistengti planuoti „turiningą darbotvarkę“.

„Man atrodo, būtų logiška turėti aiškius principus, tam tikrą lentelę vertinimo, ir Seimo narius taip pat paskatintume atidžiau rinktis tas išvykas“, – sakė P. Saudargas.

„Įvedę tam tikrą sistemą, išvengtume ir to neigiamo viešumo, nes kiekvieną kartą neturime ką veikti, žiūrime, kur tie Seimo nariai važiuoja. Neturėtų taip būti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Išlaidos auga 130 tūkst. eurų

Trečiadienį Seimo valdyba patvirtino, kad šiemet parlamentarų komandiruotėms bus skirta 630 tūkst. eurų, tai yra 130 tūkst. eurų daugiau nei pernai, mat 2022-ųjų pabaigoje pritrūkta lėšų parlamentarų išvykoms.

Daugiausia – 280,5 tūkst. eurų – suplanuota parlamentinei diplomatijai, 184 tūkst. eurų numatyti Seimo delegacijoms tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose, 90 tūkst. eurų – Seimo vadovybės komandiruotėms, 65 tūkst. eurų – komitetams dalyvauti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentiniuose ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose, 10,5 tūkst. eurų – frakcijų reikmėms.

„Lėšos paskirstytos žiūrint į praėjusius metus, kaip mes gyvenome ir kaip turėjome suktis dėliodami visas išlaidas (...)“, – per Seimo valdybos posėdį sakė už komandiruotes atsakingas Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Trečiadienį tvirtinant parlamentarų komandiruotes į Indiją, Tibetą, kilo klausimas dėl jų reikalingumo.

„Gal galite visą geografiją išvardyti? Praėjusiame posėdyje į Čilę išleidome, dabar šiame posėdyje bus Indija, Tibetas, kolegos tarpušvenčiu ruošiasi dar toliau lėkti“, – atkreipė dėmesį „valstietis“ Jonas Jarutis.

Gal galite visą geografiją išvardyti? Praėjusiame posėdyje į Čilę išleidome, dabar šiame posėdyje bus Indija, Tibetas, kolegos tarpušvenčiu ruošiasi dar toliau lėkti.

„Darbiečiui“ Andriui Mazuroniui kliuvo, kad kelionių išlaidas į šiuos tolimus kraštus apmoka kviečiančioji pusė. Anot jo, tokie dalykai jau kelia rūpesčių Europos Parlamentui.

„Europos Parlamentas pradėjo tyrimą dėl dviejų europarlamentarų į Katarą Kataro sąskaita to nedeklaravus. Ar nereikia deklaruoti interesų grįžus iš tokių vietų, kad ateityje būtų išvengta kokių nors dviprasmybių plenarinių posėdžių salėje svarstant vieną ar kitą klausimą?“ – svarstė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Lietuvos parlamentarų komandiruočių nereikėtų lyginti su skandalu Europarlamente, nes Lietuvos Seime visos komandiruotės ir kelionės viešinamos, jas svarsto valdyba, o šios posėdžiai tiesiogiai transliuojami.

„Dar vienas svarbus argumentus – kad tiek į Taivaną, tiek į Tibetą važiuoja tie žmonės, kurie yra įsitraukę labai smarkiai į bendradarbiavimą su viena ar kita demokratija, palaiko ryšius. Tai nėra žmonės, kuriuos reikia įtikinti ar kuriuos reikia įtikinėti. Matyt, tie, kurie galvoja, kad reikia su autokratijomis bendradarbiauti, nei į Taivaną, nei į Tibetą nevažiuoja“, – pareiškė Seimo vadovė.

Ji pasakojo, kad šią savaitę viešėdama Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais ilgai diskutavusi apie būtinybę plėsti parlamentinius ryšius iš Europos Sąjungos ir Europos ribų.

„Siūlau neironizuoti dėl to, kad mūsų kolegos, tarkime, ketina važiuoti į valstybę, kuri didžiausia pasaulio demokratija ir nuo kurios pozicijos kad ir Ukrainos karo atžvilgiu taip pat daug kas priklauso. Matau tame didelę vertę. Nematau jokios priežasties įtarinėti, kad kolegos tarp sesijų daro ką nors netinkama“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.