Jis ragina diskutuoti apie vaikų užimtumą.
„Draudimai ne visada, man atrodo, geriausiai suveikia, ypač jaunai kartai. Tai, man atrodo, mums reikia pagalvoti, kaip užimti juos, kad jie turėtų tą užimtumą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė politikas.
Vis tik J. Olekas akcentavo neatmetantis, kad draudimas kažkokia forma galėtų egzistuoti.
„Kažkoks santykis turbūt turi būti ir draudimo, ir to užimtumo“, – nurodė Seimo vadovas.
Jis akcentavo, kad tėvai turėtų daugiau laiko skirti savo atžaloms, kad socialiniais tinklais būtų naudojamasi mažiau.
„Tėvai turėtų pagalvoti, kaip jie turėtų paskirti ar galėtų paskirti tą laiką savo vaikui pabendravimui. Nes jeigu mes drausime ir užsiimsime savo reikalais ir su jais bendrausime mažiau, tai vargu ką pasieksime“, – aiškino J. Olekas.
„Bet, be abejo, kad tam tikros taisyklės turi būti, ypač galvojant apie tai, kad per socialinius tinklus tos neigiamos informacijos pasiekia jaunus, dar nesusiformavusius žmones labai daug ir galbūt juos paveikia. Reikės kalbėti ir toliau su specialistais, pasižiūrėti, kokių patarimų“, – pridūrė jis.
Premjerė: geriausia priemonė prieš priklausomybes – vaikų užimtumas, ne socialinių tinklų draudimas
Premjerė teigia, kad ne draudimas, o užimtumas yra sėkmingiausia priemonė prieš priklausomybes.
„Esu už užimtumą ir ne vieną kartą esu sakiusi, kad matau tai kaip vieną iš sėkmingiausių ir labiausiai veikiančių profilaktinių priemonių prieš įvairias priklausomybes“, – Vyriausybėje trečiadienį kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
„Mes turime daugiau dėmesio skirti vaikų laisvalaikio veiklai, daugiau dėmesio skirti patiems vaikams, bendrauti su jais ir daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Ir tai bus veiksmingas įrankis prieš įvairias priklausomybes“, – tvirtino ji.
Vis dėlto ministrė pirmininkė neatmeta galimybės svarstyti šį klausimą ir ieškoti būdų spręsti socialinių tinklų žalą.
„Diskusija galėtų būti, ką mes galime dar daugiau padaryti dėl savo vaikų, atitraukdami juos nuo tų pačių telefonų, kompiuterių, televizorių ir daugiau praleisdami laiko su jais“, – sakė ji.
„Man atrodo, kad socialinių tinklų žala tikrai tam tikrais atvejais akivaizdi, kuomet mes matome plintantį smurtą, kvietimą įvairioms priklausomybėms, kitus atvejus. Tam dirba aktyviai teisėsaugos institucijos užkardydamos tam tikrus veiksmus“, – pabrėžė premjerė.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimo narė konservatorė Daiva Ulbinaitė pareiškė siūlysianti įteisinti skaitmeninės pilnametystės amžių ir įpareigoti socialinių tinklų paslaugų teikėjus neleisti jaunesniems nei 16 metų asmenims tapti savarankiškais socialinių tinklų vartotojais.
Pasak parlamentarės, socialinių tinklų paslaugų teikėjai būtų įpareigoti taikyti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus – ne savideklaraciją, o technologines priemones, leidžiančias realiai patvirtinti naudotojo amžių.
Platformoms tektų pareiga užtikrinti, kad jaunesni nei 16 metų asmenys negalėtų registruotis ar naudotis paslaugomis be teisėto pagrindo.
Nesilaikančiai nustatytų amžiaus patikros įpareigojimų socialinių tinklų platformai būtų numatoma administracinė atsakomybė.
Pasak D. Ulbinaitės, kasdien internetu naudojasi 97 proc. nepilnamečių, maždaug pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat.
Australija jau įvedė 16 metų ribą naudotis socialiniais tinklais, Prancūzija yra nustačiusi 15 metų skaitmeninės pilnametystės ribą ir įpareigojusi platformas taikyti amžiaus patikrą, Graikija taip pat taiko 15 metų ribą ir yra sukūrusi specialią elektroninės tapatybės, tėvų kontrolės bei amžiaus patikrinimo programėlę „Kids Wallet“.
Naujausi komentarai