Neeilinės sesijos klausimas toliau kėlė aistras Seimo valdyboje

Valdantieji tikina, kad prieš savaitę patiems išsprūdusios užuominos apie galimą neeilinę sesiją niekada nebuvo susijusios tik su ketinimais priimti sprendimus dėl smarkiai išaugusių energijos kainų. Pasak jų, šaukti į neeilinį posėdį Seimo narius svarstyta vertinant nacionalinio saugumo situaciją. Tačiau opozicijos požiūris į tokį aiškinimą skeptiškas. Jei tai būtų tiesa, tvirtina jie, apie tai turėjo būti kalbama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.  

Valdantieji aiškinasi ir dėl kitų viešojoje erdvėje sklandančių teorijų. Jų teigimu, netiesa tai, kad neeilinės sesijos atsisakyta dėl prezidento pateiktų mokestinių siūlymų. Kaip penktadienį Seimo valdybos posėdyje teigė konservatorius Jurgis Razma, net ir surengus trijų dienų neeilinę Seimo sesiją, tikėtis, kad būtų priimti šalies vadovo pasiūlymai, nereikėtų tikėtis. Tiesiog per mažai laiko, tikino konservatorius, galiausiai pripažinęs, kad komunikuojant dėl neeilinės sesijos galimybės buvo padaryta klaidų.

„Kas atsitiko su ta neeiline sesija. Aš visą frakciją sustačiau ant ausų, visi sėdi kaip štykai pasiruošę posėdžiauti. Mes buvome pasiruošę pasiūlymus registruoti į prezidento projektus. Dabar kaip perkūnas iš giedro dangaus – nieko nebus. Ką man frakcijai perduoti, kas čia vyksta ir darosi?“, – Seimo valdybos posėdžio metu neslėpdamas ironijos teiravosi „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atsakydama parlamentarui atkartojo kelias pastarąsias dienas valdančiųjų tęstą retoriką, kad neeilinį posėdį ketinta sušaukti tik dėl nacionalinio saugumo priežasčių.

„Visi puikiai suprantame, kad pagrindinė ir gyvybiškai svarbi priežastis vasario viduryje organizuoti neeilinę sesiją visgi buvo ir būtų susijusi su saugumo situacija, su galima nepaprastąja padėtimi. Stebint dabartinę situaciją, tokio poreikio šiandien nėra“, – sakė Seimo pirmininkė.

Kas atsitiko su ta neeiline sesija. Aš visą frakciją sustačiau ant ausų, visi sėdi kaip štykai pasiruošę posėdžiauti.

Be to, jos teigimu, neeilinės sesijos metu būtų buvę sudėtinga tinkamai įvertinti visus – valdančiųjų, opozicijos ir prezidento teikiamus mokestinius pasiūlymus.  

„Visi mokestiniai pasiūlymai, kurių tikrai yra labai daug, ir jų pasipylė kaip iš gausybės rago, juos reikia analizuoti, į juos reikia gilintis. Atvėrus tokią didelę Pandoros skrynią mums, matyt, laiko reikia ne vienos savaitės. Taigi tai gali palaukti ir kovo 10 d. Tada visi susirinkę su naujomis jėgomis, pasveikę po kovido, mes visus pasiūlymus išanalizuosime“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicijos neįtikino argumentai dėl saugumo

Tačiau opozicijos atstovų net ir dažnai kartojamas nacionalinio saugumo argumentas neįtikino. Seimo valdybai priklausantis „valstietis“ Jonas Jarutis teiravosi, dėl kokių konkrečiai saugumo priežasčių buvo ketinta neeilinę sesiją organizuoti.

„Aš galvoje turėjau dabartinę geopolitinę situaciją ir tai, kad prie Ukrainos sienos yra sutelkti kariai. Natūralu, kad saugumo situacija yra viena iš pačių aštriausių Lietuvos problemų. Tačiau dabartinėje situacijoje to poreikio nėra“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tačiau toks atsakymas opozicijos smalsumo nepatenkino. Dėl to Darbo partijos ir „valstiečių“ atstovai Seimo valdyboje konstatavo – valdantieji ne tik prisidengia grėsmių nacionaliniam saugumui korta, bet ir nepagrįstai eskaluoja galimo karo Ukrainoje temą.

„Jūs vis eskaluojate būsimo karo temą. Aš manau, kad reikėtų nuo to susilaikyti“, – teigė J. Jarutis.

„Noriu parekomenduoti nebespekuliuoti saugumo tema ir neprisidegti ja kaip figos lapu dėl neeilinės sesijos“, –  „valstiečiui“ antrino „darbietis“ A. Mazuronis.

Noriu parekomenduoti nebespekuliuoti saugumo tema ir neprisidegti ja kaip figos lapu dėl neeilinės sesijos.

Į beįsisiūbuojančią diskusiją įsitraukė konservatorius Paulius Saudargas. Pasak jo, tūkstančiai į Baltarusiją permestų Rusijos karių buvo pagrindinis faktorius, dėl ko galvota, kad vasario mėnesį gali prireikti dar vienos neeilinės Seimo sesijos.

Tačiau ir šis argumentas opozicijos neįtikino. Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausantis J. Jarutis stebėjosi: jei iš tikrųjų dėl situacijos Baltarusijoje buvo svarstoma galimybė sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kodėl, apie tai nebuvo informuotas NSGK.

„Gal kažką esu praleidęs dėl nepaprastosios padėties, dėl visų tų dalykų, kas dedasi Baltarusijoje. Žinome, situaciją sekame, bet kad būtų tartasi su NSGK dėl nepaprastosios padėties, kas būdavo prieš tai, tai šiuo atveju nebuvo. Nežinau iš kur tokios idėjos kyla“, – toliau skeptiškai valdančiųjų atsakymus vertindamas sakė J. Jarutis.

Konservatorius pripažino padarytą klaidą

Diskusijai dėl nesušauktos neeilinės sesijos įsismarkavus, konservatorius J. Razma pripažino, kad visgi buvo padaryta valdančiųjų klaidų. Pasak jo, galbūt apie neeilinės sesijos galimybę viešojoje erdvėje buvo kalbama netinkamai.

„Galima gal kažkiek ir atsiprašyti, kad mes per daug kaip tikrą dalyką ištransliavome, kad ta sesija bus, nors tokio apsisprendimo niekada ir nebuvo. Buvo kalbama, kaip minėjo ir pirmininkė, jei rasis svarbių projektų poreikis, jei būtų kažkas Baltarusijos pasienyje suaktyvėję, dėl ko mes kartą jau buvome įvedę nepaprastąją padėtį“, – teigė konservatorius.

Galima gal kažkiek ir atsiprašyti, kad mes per daug kaip tikrą dalyką ištransliavome, kad ta sesija bus.

Vienas iš Seimo pirmininkės pavaduotojų pažymėjo, kad šiuo metu pagrindo šaukti neeilinę Seimo sesiją tikrai nėra.

„Kai dėliojau tuos projektus, kurie galėtų būti neeilinėje sesijoje, tikrai būtų buvę nelengva motyvuoti, kodėl neeilinė sesija šaukiama. Juo labiau, kad dėl PVM lengvatos šildymui išsiaiškinome – jei priimsime tą lengvatą kovo mėnesį, jei numatome jos taikymą atgaline data, nėra problemų ir jau pritaikytoms sausio ir vasario sąskaitoms. Žinoma, žmogui būtų smagiau gauti palengvinimą kuo anksčiau, bet kelios savaitės nėra lemiamas veiksnys“, – teigė J. Razma.

Galiausiai politikas neigė viešojoje erdvėje sklandančią nuomonę, esą viena iš priežasčių nebedaryti neeilinės sesijos buvo prezidento pateikti pasiūlymai dėl vienkartinių išmokų ir NPD didinimo.

„Jei kas nors mano, kad prezidento projektai ką nors lėmė, tai prezidento projektų per tokią trumpą trijų dienų sesiją apsvarstyti ir priimti nėra jokių galimybių. Manau, kad visi puikiai tai suprantame. Šiaip pats prezidentas turėtų labiau norėti, kad jo projektai ateitų į ramią pavasario sesiją, kur galima suspėti ir Vyriausybės išvadą gauti. Dabar to mes tikrai nebūtume spėję“, – apibendrino J. Razma.