Ministrė: nereikia keisti teisinio reguliavimo dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

„Matome daug pokalbių tiek iš politikų, tiek ir VRK (Vyriausiosios rinkimų komisijos), tiek iš teisininkų, šiame procese turbūt galėsime išanalizuoti, kas įvyko ir kodėl, bet labai linkėčiau nepradėti keisti reguliavimo, kuris yra tinkamas, ir kartais atsitinka kiti veiksmai, nepaisant gero reguliavimo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, Baudžiamajame kodekse numatytos dvi skirtingos poveikio priemonės – draudimas dirbti valstybės tarnyboje ir draudimas kandidatuoti.

„Teismas turi teisę jau pagal egzistuojantį reguliavimą skirti ir dvi priemones. Išimtinai teismo diskrecija pasirinkti, kokią priemonę taikyti, kad ji būtų proporcinga ir kokio tikslo siekiama tuo nuosprendžiu“, – sakė teisingumo ministrė.

Anot jos, jeigu nuosprendis būna neaiškus, jį išaiškinti taip pat gali tik teismas.

E. Dobrowolska nevertino VRK darbo ir sprendimų dėl kandidatų į Anykščių ir Visagino merus. Ji pabrėžė, kad tai yra baudžiamosios politikos klausimas.

„Čia ne Rinkimų kodekso klausimas, čia yra baudžiamosios politikos klausimas“, – sakė ji.

Per šiuos savivaldos rinkimus VRK sulaukė kritikos dėl merų rinkimų Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse, kur po pirmojo rinkimų turą į antrą patekę kandidatai Kęstutis Tubis Anykščiuose ir Dalia Štraupaitė Visagine buvo pašalinti iš rinkimų, o vėliau į juos grąžinti. VRK taip pasielgė vykdydama teismų sprendimus.

Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Čia ne Rinkimų kodekso klausimas, čia yra baudžiamosios politikos klausimas.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime nurodytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Taip pat iš rinkimų pašalinta ir po teismų sprendimų į juos grąžinta buvo „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė D. Štraupaitė Visagine.

D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Mero rinkimus Visagine laimėjo dabartinis savivaldybės vadovas Erlandas Galaguzas, jo konkurentė D. Štraupaitė VRK apskundė rezultatus.

Galutinius rinkimų rezultatus VRK planuoja tvirtinti penktadienį.