„Jie sukūrė šeimas, jie augina vaikus, jie statosi namus, jie kuria savo gyvenimą, kuria savo verslus. Kodėl reikia galvoti, kad jie paims ir kažkur pinigus išmėtys? Ten, kur nereikia. Iš kitos pusės, koks nors dirbantis žmogus su minimaliu atlyginimu, gal jis pirmą kartą už tuos pinigus nuskris atostogauti į Egiptą ar į Palangą ilgesniam laikui ir dėl to geriau pailsės ir jausis moraliau, saugiau ir emocinė jo sveikata pasitaisys. Aš nelaikyčiau žmonių tokiais nemąstančiais, kad jie tiesiog ims ir iššvaistys“, – interviu BNS teigė ministrė.

Ji taip pat sako, kad kaupiant pensijai vis garsiau reikėtų kalbėti apie didesnį darbdavių įsitraukimą.

Du dešimtmečius kryžiažodžių žurnalo redaktore dirbusi J. Zailskienė teigia, kad sieks sumažinti skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų, toliau auginti pensijas bei labiau įveiklinti senjorus.

„Vyresnio amžiaus žmonės per trečio amžiaus universitetus turi užsiėmimų, bet jie galėtų padaryti daug daugiau ir save įprasminti išėjus į pensiją, dar būti reikalingi visuomenei. Ir už tai galbūt gauti kažkokius bonusus. Tai čia mes kalbėsim ir su sveikatos apsaugos ministre, ką galėtume bendrai pagalvoti vertinant šitą sritį“, – teigė J. Zailskienė.

Kitos interviu temos:

* Nuo 2027 metų senatvės pensijų didinimui tikimasi panaudoti bent 15 proc. „Sodros“ rezervo perviršio.

* Valstybės prisidėjimas kaupiant antroje pakopoje socialiai nėra teisingas, reikia ir kitų šaltinių.

* Vaiko pinigai augs 7 eurais iki 129,5 euro.

* Savivaldybės gaus visas trūkstamas lėšas kompensacijoms už šildymą.

– Kitais metais senatvės pensiją planuojama didinti vidutiniškai 12 proc.  Daug akcentuota, kad pensijos turi augti sparčiau, pabrėžiamas spartumas, bet iš kitos pusės, ministerija savo pranešime pažymėjo, kad augimas 2026 metais išlaikys ligšiolinį tempą. Tai kur yra tas spartesnis augimas?

Aš nelaikyčiau žmonių tokiais nemąstančiais, kad jie tiesiog ims ir iššvaistys.

– Yra spartesnis, todėl, kad pernai didėjo nuo vidutiniškai nuo 10,5 proc. iki 11,5 proc., o šiais metais didėja 12 procentų. Tai kaip bebūtų, tai vis tiek yra didėjimas, tuo labiau, kad jau net ir tas 12 proc. yra didėjimas nuo padidėjusios pernai pensijos, tai automatiškai ir tie 12 proc. tikrai yra daugiau.

Ir žmonėms, kurie turi nepilną darbo stažą, didėja maždaug 80 eurų vidutiniškai ir pasieks 750 eurų, o tiems, kurie turi privalomą darbo stažą, didėja apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų. Tai ženkli suma, kaip besakytume.

Bet kas yra svarbu, kad, pavyzdžiui, su būtinuoju stažu jau pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. O tie, kurie neturi būtinojo stažo, bus apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai mūsų ambicija ir tikslas, kad ir ta vidutinė pensija be būtinojo stažo pasiektų 50 proc. per mūsų kadencijos metus arba bent jau labai priartėtų.

– Ministerija patvirtino, kad papildomai indeksacijai kitąmet bus skiriama apie 11 proc. planuojamo „Sodros“ rezervo perviršio. Esate sakiusi, kad pensijų didinimui galėtų būti skiriama iki 20 proc. perviršio. Dabartinis pasiūlymas yra beveik perpus mažesnis. Kada, jūsų vertinimu, galėtų būti didesnis perviršio naudojimas?

– Mes kalbėjom apie didesnį perviršio panaudojimą nuo 2027 metų ir tiesiog dabar yra ir Seime teisės aktai, ir labai tikimės, kad nuo 2027 metų bent jau kad būtų 15 proc., žiūrėsim, kaip Seimas patvirtins. Mes svajojam 20 proc., o pažiūrėsim, kaip Seimas... Žinot, svarstant visko nutinka, bet vis tiek tai būtų ženklus padidėjimas.

Iš kitos pusės, būtų labai aiškiai nustatyta riba, kiek mažiausiai privalėtume didinti pensijas. Vertinant tai, kad Lietuva skurdo kreivėje yra tikrai žemoje pozicijoje, tai mums reikia viską daryti, kad skurdo lygis Lietuvoje mažėtų.

– Bet jeigu būtų priimtas šį rudenį prezidento pasiūlymas pensijų didinimui skirti 20–75 proc. „Sodros“ rezervo perviršio, ar tada būtų galima svarstyti dar spartesnį didinimą nuo kitų metų, ne nuo 2027-ųjų?

– Aš abejoju, kadangi biudžetas jau sudėliotas. Pagal terminus, labai abejoju, kad tai galėtų... Aišku, pasvajokim, kad galbūt nuo liepos pirmos ar dar kažką, bet kol kas nenorėčiau suteikti vilčių, kad paskui sakys – sakei, o nepadarei.

– Kiek biudžete reikės lėšų numatyti pensijų didinimui?

– Pagrindinei daliai– virš 150 mln. eurų ir dar tiems 3 proc. – virš 90 mln. eurų. Tai apie kokie 250 mln. eurų.

– Dar kalbant apie pensijas, nuo kitų metų gyventojai galės iš pensijų fondų atsiimti dalį arba visas lėšas ar ilgesniam laikotarpiui sustabdyti įmokas. Kaip jūs prognozuojate, kiek gyventojų pasitrauks iš sistemos?

– Aš viename komitete pasakiau prognozę ir nežinau, gal nenorėčiau jos kartoti, nes prognozuoti yra sunku. Nes vieni prognozuoja vieną skaičių, kiti kitą skaičių. Aš komitete sakiau apie 40 procentų. Dabar apklausa viena parodė, kad 80 proc. gyventojų patenkinti šia reforma, ją vertina teigiamai ir apie 60 proc. planuoja išeiti. Bet aš galvoju, kad čia daugiau emocinė apklausa ir nebūtinai ja reikėtų vadovautis.

Bet aš manau, kad kiekvienas žmogus įsivertins savo galimybes, savo situaciją, kiek jie patys sumokės asmeniškai, kiek valstybė prisidėjo, kiek iš „Sodros“ buvo ir tada nuspręs, ar verta trauktis, ar ne. Ir fondai lygiai taip pat turės galimybę dirbti su savo klientais ir įtikinti likti. Svarbiausia, kad žmogus turi priimti sprendimą pats.

– Bet gal ministerija darė analizę, vertino? Turime ir užsienio pavyzdžių, Estija...

– Banko (Lietuvos banko – BNS)  prognozė buvo 20 proc., kiti prognozuoja daugiau. Galvoju, kad kiekvienu atveju čia viskas gali būti kitaip. Dar gali priklausyti netgi nuo aplinkybių, nuo geopolitinės situacijos. Kitas dalykas, „Sodra“ ir mūsų ministerija ruošiasi tam, kad pateiktų gyventojam išsamiausią informaciją su skaičiuoklėm, kokia jų pensija būtų, jeigu jie išeis iš fondo, kokia pensija būtų, jeigu jie neišeis iš fondo. Maksimaliai galės pasilyginti, galės eiti į „Sodrą“ pas specialistus pasikalbėti, galės skambinti telefonu, viskas bus internetinėje erdvėje. Bus sudarytos visos sąlygos, kad žmonės galėtų priimti objektyviai savo sprendimus, jų nuomone, pačius teisingiausius.

– Kaip jūs apskritai matote antros pensijų pakopos ateitį? Esate sakiusi, kad reikėtų svarstyti kitokį pensijų kaupimo variantą – koks jis galėtų būti?

– Kalbant apie pensijų antrąją pakopą, ji buvo pradėta visiškai savanorišku principu. Aš ir pati pradėjau kaupti, kai pas mane atėjo banko atstovas, papasakojo, kad yra tokia galimybė, kad prisideda valstybė ir aš pradėjau kaupti. Ir po to nesiblaškiau ir per daug nesigilinau. Bet kai padarė privalomą įtraukimą, tai natūralu, žmonės supyko.

– Bet jie turėjo galimybę atsisakyti.

– Bet ką tai reiškia? Tave įtraukia, tada tu pasitrauki, tada vėl tave įtraukia. Tai yra amžina kova. Bet esmė yra ta, kad valstybė dabar dar palieka tą 1,5 proc. rėmimą, skatina žmones, kurie lieka fonde ir kaupia. Tai rodo, kad mums rūpi, kad žmonės rūpintųsi savimi.

Bet iš kitos pusės, tai socialiai nėra teisinga, nes mes iš visų žmonių pinigų remiam grupę žmonių, kurie kaupia antrosios pensijų pakopos fonduose. Mes turėtumėm kalbėti vis garsiau apie didesnį darbdavių įsitraukimą. Visam pasauly darbdaviai rūpinasi savo darbuotojais ir kaupia papildomai pensijai. Tai vienas iš bonusų, kodėl reikia dirbti vienoje ar kitoje įmonėje. Jeigu darbuotojas mato, kad darbdavys jam dar papildomai prie pensijos kas mėnesį primoka, tai ir socialiai teisinga, ir tai didžiulis skatinimas.

Tikėtina, kad vėliau gal ir atsiras taip, kad valstybė rūpinsis tiktai „Sodros“ pensija, o jau kita papildoma turės rūpintis patys gyventojai. Ir tai galėtų daryti ir savo pinigais, bet tuo pačiu būtų labai gražu, jeigu įsitrauktų ir darbdaviai.

Svarbiausia, kad žmogus turi priimti sprendimą pats.

Iš kitos pusės, antra pensijų pakopa gavo tokį nepasitikėjimą iš žmonių, nes valstybinės pensijos didėja, valstybė labiau rūpinasi savo pensininkais.

– Tai tas valstybės prisidėjimas, jūsų manymu, kažkada turėtų baigtis?

– Dabar yra priimta, kad prisideda ir viskas.

– Bet jūsų kokia pozicija?

– Tai aš pati buvau išvadų rengėja ir buvau už tai, kad valstybė prisideda, bet yra žmonių ir specialistų, kurie sako, kad čia yra blogai. Bet aš galvoju, kad dabar tikrai yra gerai, mes paskatinam tuos žmones, kurie kaupia ir kurie patys kaip ir rūpinasi savo ateitim, bet mes turim pradėt diskusijas, kaip padaryti, kad ir atsirastų daugiau kitų šaltinių.

– Apie tą prisidėjimą darbdavių. Idėja graži, bet kaip ją paskatinti? Čia turbūt irgi kažkokių priemonių reikėtų, ne tiesiog paprašyti darbdavių, prisidėkit.

– Aš manau, kad viskas per socialinį sąmoningumą. Ką mes siekiam ir savo programoje, ir ministerija, kad daugėtų kolektyvinių sutarčių, kuriose ir būtų galbūt net įrašyta, kad darbdavys prisideda kažkokiu procentu prie pensijos. Svarstom, kaip paskatinti tų kolektyvinių sutarčių atsiradimą.

Europoje dengiama tikrai didelis skaičius darbuotojų, 70-80 proc. kai kuriose valstybėse, kurie apimti kolektyvinių sutarčių, tai Lietuvoje tik 27 proc. ir tai daugiausia biudžetiniame sektoriuje. Žinau, kad tai yra labai sunku, bet kaip įtikinti darbdavius, kad jie suprastų, kad kolektyvinė sutartis yra gėris, nes tu susitari su darbuotoju ir visi aiškiai žino, kokių taisyklių laikosi.

– Tikite, kad per dialogą galima paprašyti darbdavių, kad jie prisidėtų?

– Pradžioj per dialogą, o po to matysim, jeigu niekas nejuda, tai ieškosim kitų svertų. Kol kas apie tai nekalbėkim, tiesiog manau, kad pradėkim nuo dialogo.

– Dar kalbant apie pensijas, ar vertinate ir galvojate apie tas rizikas, jeigu daug žmonių pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos, kaip juos įtikinti ir paskatinti neišleisti tų pinigų greitam vartojimui, bet kaupti ateičiai, kad ir kitais būdais?

– Aš manau, kad kiekvienas žmogus labai normaliai ir atsakingai įsivertins, kur tuos pinigus dėti. Jie sukūrė šeimas, jie augina vaikus, jie statosi namus, jie kuria savo gyvenimą, kuria savo verslus. Kodėl reikia galvoti, kad jie paims ir kažkur tai pinigus išmėtys? Ten, kur nereikia. Iš kitos pusės, jei koks nors dirbantis žmogus su minimaliu atlyginimu, gal jis pirmą kartą už tuos pinigus nuskris atostogauti į Egiptą ar į Palangą ilgesniam laikui ir dėl to geriau pailsės ir jausis moraliau, saugiau ir emocinė jo sveikata pasitaisys. Aš nelaikyčiau žmonių tokiais nemąstančiais, kad jie tiesiog ims ir iššvaistys.

– Sakote, papildomų skatinimo priemonių ruoštis ateičiai nereikėtų?

– Yra ir kitų būdų, yra ir bankai, kurie turi kalbėt apie investavimą, apie finansinį raštingumą. Yra visi kiti dalykai, kurie yra labai svarbūs. Ir tai nereiškia, kad tik su antrąja pensijų pakopa reikia daryti, tą reikia daryti nuolat. Apie finansinį raštingumą nuo mokyklos laikų turi kalbėti ir kalba, ir mokina, ir apie investavimą, ir visa kita.

– Finansų ministras patvirtino, kad minimali alga nuo sausio didės 11 proc. iki 1153 eurų. Kada Vyriausybė turėtų priimti tokį sprendimą?

– Dėl minimalios algos yra sutarta, su biudžetu eis tie rodikliai, jie tikrai nesikeis.

– Ar jau galite pasakyti, kaip kitąmet atrodys vaiko pinigų, motinystės ir kitų išmokų pokyčiai?

– Vaiko pinigai turėtų siekti 129,5 euro, o buvo 122 eurai. Skaičiuojasi pagal bazinį dydį – pernai jis buvo 70, o dabar bus 74.

– Vyriausybės programoje numatyta, kad numatoma mažinti mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms, sudaryti galimybę abiem tėvams dirbti – ar galite pasakyti, kokie pakeitimai čia planuojami?

– Čia yra darbo grupės pas mus ministerijoje dėliojama, aš detaliai dabar nepakomentuosiu, yra planuojami veiksmai. Bet mes norime, kad grafikas būtų laisvesnis, kad mamos, auginančios vaikus, turėtų daugiau galimybių dirbti ir užsidirbti, kad neiškristų iš darbo rinkos ilgam, nes tai yra didžiulė problema. Nes kada tu iškrenti dviem, trims metams, pagal šių laikų technologinius tempus, tai tu tiesiog atsilieki šviesmečiais.

– Panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir įsigaliojus naujai tvarkai, savivaldybės prognozuoja, kad daugiau gyventojų kreipsis dėl kompensacijų ir ragina tam skirti papildomai 40,5 mln. eurų. Ar ministerija ras tam pinigų?

– Kompensacijoms yra nustatyta pagal teisės aktus aiški suma, kuri paskirstoma ir jau ne pirmus metus ir kai pritrūksta lėšų, savivaldybėms visada yra papildoma. Ir čia drąsiai galima pasakyti, kad jie gaudavo, gauna ir gaus papildomų lėšų, kiek pritrūks.

Tik ką mes ir ministerijoje pastebėjom, kad skaičiavimo metodika pagal 2011-2013 metų vidurkį, ji pasenusi, nes jau ne vienerius metus pritrūksta tų lėšų ir savivaldybėms skiriame papildomai. Tai mes pateikėm pasiūlymą Finansų ministerijai keisti tvarką, skaičiuoti pagal paskutinių trejų metų vidurkį tas lėšas piniginei paramai, bet kol kas nežinome galutinio atsakymo. Bet kokiu atveju žmonės gaus kompensacijas ir savivaldybės neliks paliktos.

– Esate sakiusi, kad daug dėmesio skirsite pažeidžiamų žmonių socialinei atskirčiai mažinti. Kokių priemonių numatėte šioje srityje?

– Čia ir Užimtumo tarnybos pokyčiai, nes, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, kurie 60 plius, jeigu nesusiranda darbo, dažnai išeina į išankstinę pensiją ir tarsi nubaudžia save, nes jie negali nei dirbti tuos penkerius metus ir ta pensija lieka 20 proc. mažesnė. Yra noras prailginti Užimtumo tarnybos laiką tiems žmonėms, kad jie neišeitų į išankstinę pensiją, o geriau Užimtumo tarnyboje dar pasiieškotų, nes pasirodo ir tie, kurie įstoja į Užimtumo tarnybą, apie 20 proc. dar įsidarbina, vietoj to, kad išeitų į išankstinę pensiją.

Kalbam apie pažeidžiamus žmones, tai pirmiausia ir tuos, kurie skurdą patiria. Tai ir minimalios algos didinimas, ir vaiko pinigai, ir pensijų didinimas. Čia irgi lygiai taip pat apie tą patį, apie pažeidžiamus žmones. O kalbant apie asmenis su negalia, yra  viskas daroma, kad paslaugų kiekis didėtų, kad būtų kuo paprasčiau jos gaunamos, kad būtų čia ir dabar. Svarstom, ko nepadarė jau gal kelios vyriausybės, ir tai yra tikrai labai sudėtinga – sujungti trumpalaikes ir ilgalaikes paslaugas žmonėms, ir sergantiems, ir su negalia, čia ir su Sveikatos apsaugos ministerija bendrai žiūrime, kad šitą labai rimtą paketą priimti.

– Kalbant apie darbo rinką, Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo Lietuvai į darbo rinką pritraukti daugiau migrantų, sakėte, kad dėl to bus diskutuojama. Bet kokia jūsų pozicija, jūs tam pritariate?

– Aš, kaip ir sakiau, bus diskutuojama.

– Bet jūs galit savo poziciją pasakyti, kaip jūs manot?

– Aš manau, kad Lietuva be to neišsivers. Tik tai turi būti protingai reguliuojama. Vertinant kultūriškai artimų migrantų pritraukimą, kurių ir tikėjimas panašus, ir vertybės panašios, tai nemanau, kad jie kažkaip sugriautų mūsų gyvenimo ritmą, bet, be abejo, tai turi būti labai atsakinga ir tikrai tik to, ko reikia, kad mes neatimtumėm iš savo darbuotojų galimybės dirbti. Girdžiu, kad yra norinčių dirbti transporto srityje ir kad kartais migrantai užima tas vietas. Todėl reikia diskutuoti ir nepadaryti per greitų sprendimų, bet tuo pačiu padaryti ir teisingų, kad ir ekonomika vystytųsi, ir socialinė sistema nesprogtų, nes kuo daugiau darbuotojų, tai ir mokesčiai, ir visa kita.

– Kaip sekasi komandą formuoti? Turite tris viceministres, ar bus ir ketvirtas?

– Ketvirtas, taip, jau yra sutarta su vienu žmogumi.

– Ar galite įvardinti?

– Gal nenorėčiau, kol žmogus nedirba. (...) Ir kitą savaitę pradės viena dar patarėja nauja dirbti, kuri bus ryšiams su Seimu, kad tikrai išgirstumėm ir Seimo narių poziciją, kad ir ministerija žinotų, kuo gyvena Seimas, ir atvirkščiai.

– Papasakokite šiek tiek apie save, kokių turit pomėgių, ką veikiat laisvalaikiu?

– Aš 20 metų dirbau kryžiažodžių žurnalo redaktore, pati sudarinėjau kryžiažodžius, tai buvo visai kitokia veikla, bet tai buvo labai įdomu. (...) Man patinka skaityt knygas, man patinka keliauti. Su šeima esam keliauninkai automobiliu, Europa daug išmaišyta. (...) Man patinka vaikščioti, folkloras patinka labai, dešimt metų dainavau folkloriniam ansambly ir šokau dar nuo studijų metų, bet dabar tiesiog natūraliai nebeturiu laiko, dėl ko labai gaila. Patinka futbolas.

– Kokią komandą palaikot?

– Daugiau rinktinėmis domiuosi. Taip pat ir „Formulė 1“ dar labai patinka, tai skiriamės mūsų šeimoj, kas už ką serga.

– Noriu paklausti dar vieno labiau asmeninio klausimo – policija tiria įvykį dėl alkoholio vartojimo mokykloje, kurioje prieš metus buvo apgyvendinti Dainų šventės dalyviai, taip pat ir nepilnamečiai, o jūs esą buvote viena iš vaišių organizatorių. Kaip jūs vertinat šią situaciją?

– Aš niekaip nevertinu, todėl, kad tuo metu buvo atvažiavus policija, kai jau mūsų ten nebuvo, buvo atvažiavusios vaikų teisės, pažeidimų nerado ir aš komentuoti šitą temą tiesiog nenoriu, nes tai buvo prieš pusantrų metų ir aš tiesiog jau kažko galiu net ir nebeprisiminti. Politikoj tokios priemonės yra pačios niekingiausios.

– Ar teko dalyvauti apklausoje?

– Ne, nieko nebuvo, jokių apklausų. Buvo atvažiavę ten, apklausė ten, pasižvalgė vietoj, pabendravo ir viskas.

– Dar grįžtant prie darbų, ką laikytumėt didžiausiu savo pasiekimu per tuos metus, kiek teks dirbti ministre?

– Yra tokia apklausa Europoj daroma, kur paima 20 proc. mažiausiai uždirbančių žmonių ir 20 proc. daugiausiai uždirbančių žmonių. Ir Europos vidurkis skirtumo tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių yra 4,7 proc., tai Lietuvoj yra 6,4 proc. Tai aš labai norėčiau šitą skaičių pamažinti maksimaliai, kiek įmanoma.

Siekčiau, kad senjorų pensija pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kad pamažėtų socialinio būsto eilių belaukiančių žmonių, kad kolektyvinių sutarčių procentas padidėtų bent iki 30 procentų. Taip pat senjorų formalizuota savanorystė. (...) Lietuva neišnaudoja šito potencialo, norėtųsi, kad būtų formalizuota, kad galbūt gydytoja, pavyzdžiui, dirbusi visą gyvenimą, gal svajoja būti gide ir ji nueis į muziejų, kuris akredituosis kaip savanorius priimanti organizacija, ir sutiks turistus ir kažką pristatys, arba turizmo informacijos centre, arba bibliotekoj, arba gal nueis į lopšelį-darželį paskaityti knygų vaikams.

Vyresnio amžiaus žmonės per trečio amžiaus universitetus turi užsiėmimų, bet jie galėtų padaryti daug daugiau ir save įprasminti išėjus į pensiją, dar būti reikalingi visuomenei. Ir už tai galbūt gauti kažkokius bonusus. Tai čia mes kalbėsim ir su sveikatos apsaugos ministre, ką galėtume bendrai pagalvoti, vertinant šitą sritį.

– Ačiū jums už pokalbį.