Pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ar ne – vieni jau apsisprendė, kiti dar svarsto, kaip ir vilnietė Deimantė.
„Šiaip esmė, man atrodo, ką daryti su tais pinigais. Jeigu nori investuoti, tada reikėtų nusiimti, bet jeigu pavalgyti – tai nelabai verta būtų. Pas mus situacija kitokia – investuojame į nekilnojamąjį turtą, tai žiūrėsime“, – svarstė moteris.
„Galvojame, kad reikia atsiimti, kol dar yra ką atsiimti“, – teigė vyras.
„Lieku antroje pakopoje, pats taip gerai investuoti nemoku“, – pripažino kitas pašnekovas.
„Su žmona apsitarėme – pasižiūrėsime, įvertinsime“, – antrino kitas vyras.
Prašymus pensijų kaupimo bendrovėms galima teikti nuo sausio pradžios. Tai galima daryti gyvai arba internetu.
Ir jei kai kuriems gyventojams neaišku, kaip ir kur prašymus pateikti, socialiniuose tinkluose nesunkiai galima rasti besisiūlančių padėti. Jau sukurtos atskiros grupės, kaip atsiimti savo pinigus, o jose – ir savo vebinaruose dalyvauti kviečiantys žmonės.
„Norintiems atsiimti sukauptas pensijas reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę“, – pabrėžė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Tikėtina, kad nemokamus vebinarus ir pagalbą siūlantys asmenys – greičiausiai rankomis trinantys sukčiai. Kaip ir buvo prognozuota, anot specialistų, medžioklė jau prasidėjo.
„Iš to, ką dabar galime matyti, tai – investicinis sukčiavimas. Investicinis sukčiavimo būdas yra ilgalaikis – bendravimas su auka prasideda vienu metu, o sumos pervedamos per laiką. Jau dabar raginama pradėti investuoti mažesnėmis sumomis“, – sakė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Nedorėliai taiko dar vieną triuką.
„Girdime tokių momentų, kad kalba eina apie paskolas, neva grąžinti vėliau ir panaudoti investiciniais tikslais. Indikacijų jau ir dabar yra“, – teigė E. Lukošienė.
Anot specialistų, sukčių taikinys nesikeičia – pinigai ir jūsų asmens duomenys. Tad taisyklė numeris vienas – nespausti nuorodų ir neatidarinėti priedų. Svarbu neperduoti ne tik banko prisijungimų, bet ir saugoti asmens kodą.
„Kitą kartą paskambinus iš kito numerio ir pasakius asmens kodą, žmogus pagalvos, kad tikrai skambina jam iš banko“, – perspėjo „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis.
Vien žinutės faktas jau yra įtartinas.
„Vien žinutės faktas jau yra įtartinas. Nei „Sodra“, nei pensijų kaupimo bendrovės tikrai nesiųs laiško, kviečiančio atsiimti pinigus. Bendrovės kaip tik suinteresuotos, kad pasiliktumėte, tad tai jau yra įtartina“, – pabrėžė Lietuvos banko vyresnysis specialistas Lukas Jablonskas.
„Gali būti, kad bankai kreipiasi, bet nieko nesako, kad perveskite pinigus ar pasirašykite. Tai labiau gali būti pasitikslinimo klausimai“, – pridūrė V. Rūkas.
Klasikinis būdas – įtikinti žmogų skubėti. Anot specialistų, išgirdus ir tokią formuluotę, turėtų įsijungti visi įmanomi saugikliai.
„Gali skelbti: žiūrėkite, aš turiu schemą, kaip atsiimti iš fondų greičiau, aš padedu žmonėms, bet ta skuba – sukčiavimo vadovėlis“, – sakė V. Rūkas.
Jam antrino ir „Surfshark“ IT saugumo vadovas T. Stamulis.
„Gali atsirasti padirbti puslapiai, bet jie bus tokie standartiniai – titulinis banko puslapis, ir žmogus suves nusikaltėliams duomenis. Nusikaltėliai sumoka už „Google“ reklamas, jų puslapiai pakeliami į viršų, ir taip žmogus gali paspausti“, – aiškino jis.
Taigi saugiausia norimo puslapio ieškoti ne per „Google“, o adresą vesti tiesiai naršyklės eilutėje. O kaip pasitikrinti, ar puslapis, pavyzdžiui, banko, yra tikras?
„Reikia pažiūrėti į naujienas, paspausti nuorodas, pabandyti pakeisti kalbą – nusikaltėliai to nedaro“, – patarė T. Stamulis.
Lietuvos bankas jau užblokavo keletą svetainių, kuriose gyventojams siūlyta, kaip neva protingai ir pelningai investuoti pensijų pinigus. Policija, laimei, nukentėjusiųjų dar nesulaukė.
„Pavojingiausias laikotarpis, matyt, bus balandis–gegužė, kai pradės judėti pinigai“, – teigė E. Lukošienė.
Sukčiai taikosi į beveik 1,5 milijono gyventojų, kurie per dešimtis metų sukaupė daugiau nei 9 mlrd. eurų.
Ekspertai visą šį laikotarpį ragina neprarasti budrumo ir siūlo prisiminti laiką, kai litas buvo keičiamas į eurą – tuomet sukčiai taip pat apsimetė neva padės valiutą pakeisti, o vėliau siūlėsi ir kėsinosi banknotus patikrinti.
Naujausi komentarai