Ministras: EŽTT sprendimas dėl sovietų nusikaltimų – svarbi žinia Lietuvai

Pasak jo, iki tol nebuvo vyraujančios tarptautinės nuomonės, kad sovietų represijos, kaip ir nacių represijos, gali būti prilygintos genocidui. Todėl šis EŽTT sprendimas, pasak E. Jankevičiaus, atkreips kitų valstybių dėmesį ir dar labiau išryškins Sovietų Sąjungos nusikaltimus prieš Baltijos valstybes.

„Labai svarbi naujiena Lietuvai, istorinė byla, kuri mums yra tiek teisiniu, tiek istoriniu požiūriu nepaprastai svarbi. EŽTT pripažino, kad pareiškėjas yra teisėtai nuteistas ir yra prisidėjęs prie genocido. Tai reiškia, kad EŽTT kartu pripažino, kad Sovietų Sąjungos represijos prieš partizanus, kaip reikšmingą nacionalinės etninės grupės dalį, gali būti laikomas genocidu. Iš tikrųjų tai akivaizdi tiesa, kad prieš mūsų tautos dalį, net ir prieš visą tautą, buvo vykdomas genocidas“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė E. Jankevičius.

Labai svarbi naujiena Lietuvai, istorinė byla, kuri mums yra tiek teisiniu, tiek istoriniu požiūriu nepaprastai svarbi.

ELTA primena, Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą bei sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

S. Drėlingas buvo nuteistas už tai, kad sovietinės okupacijos metu būdamas Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS represinės struktūros pareigūnas, žinodamas ir suvokdamas šios represinės struktūros vieną iš esminių tikslų - fiziškai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius - Lietuvos partizanus, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant partizanų vadą pulkininką A. Ramanauską-Vanagą.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo įkalintas KGB vidaus kalėjime Vilniuje, ten pat tą pačią dieną nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vėliau tardomas ir neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo - LSSR Aukščiausiojo Teismo - 1957 m. rugsėjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme, o 1957 m. lapkričio 29 d. nužudytas.

S. Drėlingas pareikštus kaltinimus laiko nepamatuotais ir visiškai nepagrįstais, nurodo, kad žino, kokie veiksmai pagal tarptautinę teisę pripažįstami genocidu, ir prie tokių veiksmų jis neprisidėjo. Prasidėjus nagrinėjamos bylos tyrimui, tikėdamas savo nekaltumu, kiek leido atmintis, stengėsi padėti pareigūnams išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus. Tokią savo poziciją laikė bendradarbiavimu, tačiau jo atvirumas ir geri norai tapo jam žalingi, nes jis tapo įtariamuoju.

A. Ramanausko-Vanago palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse ir palaidoti valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse.

Tarėjus ketinama išbandyti korupcinėse bylose

E. Jankevičius tikisi, kad, nepaisant įvairių nuomonių, Lietuvoje visgi pavyks įteisinti teismų tarėjų institutą. Tarėjai esą turėtų turėti sprendžiamojo balso teisę.

„Kodėl tarėjai svarbūs? Mums labai svarbu įtraukti mūsų visuomenę į teismo procesus, kad jie deleguotų savo atstovus, kad atstovai būtų, matytų ir priiminėtų sprendimus kaip ir teisėjai. Tai būtų tarėjai su sprendžiamojo balso teise“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė E. Jankevičius.

Iš visuomenės išrinkti tarėjai, ministro nuomone, labiausiai galėtų pasitarnauti korupcinėse bylose.

„Bent jau mes, Teisingumo ministerija, norėtume pabandyti tarėjus būtent korupcinėse bylose arba bylose dėl labai sunkių nusikaltimų. (...) Teisėjai labiau pasisako už tarėjų institutą galbūt civilinėse bylose ar kitokio pobūdžio bylose, bet, mano požiūriu, tos civilinės bylos, šeimos bylos ar kitokios gali būti šiek tiek sudėtingesnės. Korupcinio pobūdžio bylos, o ypač bylos dėl sunkių nusikaltimų, yra pakankamai aiškios. Jeigu yra įrodymai, kad žmogus nužudė kitą žmogų, sprendimas galėtų būti ne toks jau ir sudėtingas“, - sakė E. Jankevičius.

Pasak ministro, teismų tarėjams įteisinti kito kelio nėra tik keisti Konstituciją. Tam reikalingi parašai Seime jau surinkti. Konstituciją pakeitus, vėliau įstatymu esą būtų įtvirtinta tvarka, kaip šis institutas veiktų. E. Jankevičiaus manymu, tarėjais asmenys turėtų būti savanoriškai, o ne priverstinai.