„Kas juo (Seimo pirmininku – BNS) bus, paaiškės rytoj“, – trečiadienį LRT televizijai sakė M. Sinkevičius.

Ketvirtadienį numatomas LSDP prezidiumo posėdis.

Šios partijos statutas numato, kad partijos pirmininko teikimu prezidiumas aptaria „partijos narių kandidatūras į Vyriausybės narių, Seimo valdybos narių“ ir kitas politinio pasitikėjimo pareigas.

Trečiadienį kalbėdama su BNS Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Rasa Budbergytė pareiškė neatmetanti galimybės kandidatuoti į parlamento vadovus.

M. Sinkevičius neatsakė, kurį kandidatą į parlamento vadovus pats palaikytų,

Jis neatmetė, kad bet kuris Seimo narys gali būti parlamento vadovu.

Laikinasis socialdemokratų pirmininkas tvirtino, kad apie J. Oleką kaip galimą kandidatą į Seimo vadovus kalbėta tik svarstant būsimojo premjero kandidatūrą, vėliau esą prie to klausimo negrįžta.

„Tada dar buvo labai daug neapibrėžties, nebuvo įvykusios koalicinės derybos, nebuvo aišku, ar apskritai socialdemokratams priklausys šita pozicija. Dabar tas klausimas lyg ir apkalbėtas, sąlyginai išdiskutuotas, bet vėl grįžta į darbotvarkę, nes viena iš partijos lyderių, frakcijos narė taip pat matytų save šitoje pozicijoje“, – sakė M. Sinkevičius.

Anot jo, svarbiausia, kad Seimo pirmininkas atlieptų „valstybės interesus, partijos interesus, ir man nelabai svarbu, Juozas, Rasa, Antanas ar Marytė“.

„Kas deklaruos tokį norą, tokią ambiciją ne būti, o veikti, tas ir sulauks mano palaikymo“, – tvirtino LSDP vadovas.

Kaip rašė BNS, socialdemokratė R. Budbergytė trečiadienį pareiškė, jog sprendimas dėl partiečio J. Oleko tapimo Seimo pirmininku nėra galutinis, jis turi būti persvarstytas ir pati neatmetė galimybės kandidatuoti į šias pareigas.

Anot jos, J. Oleko pavardė sutartyje atsirado socdemų derybinei grupei dėl koalicijos formavimo galimai paskubėjus, nes kandidatūros į postus turi būti suderinamos partijos prezidiume.

„Šitas sprendimas (dėl J. Oleko tapimo Seimo pirmininku – BNS) nėra galutinis“, – BNS trečiadienį sakė R. Budbergytė.

Naujas Seimo pirmininkas turėtų būti renkamas rugsėjo 10 dieną, prasidėjus parlamento rudens sesijai.

Nauja valdančioji dauguma susiformavo po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ pareiškus, kad jie nebegali dirbti toliau su „Nemuno aušra“.

Naują koaliciją sudarė LSDP, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Jos parlamente turi 82 atstovus.