LSDP lyderė: šioje kadencijoje sunkiai pavyks susitarti dėl finansavimo gynybai

„Tikriausiai sunkiai, nes nuomonės labai skiriasi. Atkreipiu dėmesį, kad dėl gynybos finansavimo nuomonės išsiskiria ir pačioje valdančiojoje daugumoje, tarp konservatorių ir liberalų, jeigu pastebėjote“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikė, klausiama, ar tiki, kad šioje kadencijoje politikams pavyks sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo modelio.

Šios kadencijos parlamentas darbą baigs lapkritį.

Politikė taip pat svarstė, kad valdantieji konservatoriai dabar iš tiesų ir nesiekia sutarimo šiuo klausimu, o jį išnaudoja savo rinkimų kampanijai.

„Tiesiog premjerė (Ingrida) Šimonytė dalyvauja prezidento rinkimuose. Kaip kitaip kaip ne rinkimų renginiu tai pavadinti? Būtų sunku tai atskirti“, – teigė V. Blinkevičiūtė, kalbėdama apie Vyriausybės vadovės surengtą partijų, verslo organizacijų, profesinių sąjungų lyderių pasitarimą dėl papildomo finansavimo krašto apsaugai.

Tuomet buvo pristatytas lėšų krašto apsaugai poreikis, bet konkretūs būdai, iš kur jų gauti, nesvarstyta. Nutarta dėl to susirinkti po mėnesio.

LSDP pirmininkės teigimu, šį klausimą premjerė turėjo spręsti dar pernai kartu su 2024 metų biudžeto projektu.

Ir vos tik patvirtintas biudžetas, atsibundama, ateina sausio mėnuo: vau, pažiūrėkite, lėšų tai reikės, ar jūs suprantate grėsmes. Šitai, man atrodo, nenuoširdu.

„Kai pernai vyko diskusijos dėl biudžeto (...) sunku paaiškinti, kodėl tuo metu nebuvo kviečiami va tokie pasitarimai rasti lėšų, reikalingų gynybai ir saugumui. Ne, pasirodo, tada tokio poreikio nebuvo kažkodėl, bet įvėlė visą Lietuvą ir suskaldė ją dėl nekilnojamojo turto mokesčio“, – penktadienį kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Atrodė, kad daugiau lėšų nereikės gynybai ir saugumui. Ir vos tik patvirtintas biudžetas, atsibundama, ateina sausio mėnuo: vau, pažiūrėkite, lėšų tai reikės, ar jūs suprantate grėsmes. Šitai, man atrodo, nenuoširdu“, – teigė socialdemokratė.

Blogėjant saugumo situacijai regione politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai. Partijos siūlo skirtingus būdus – nuo mokesčių didinimo visiems gyventojams iki skolinimosi.

Per pasitarimą Vyriausybėje paviešintos penkios alternatyvos: skolinimasis, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažinimas, taip pat galimas trijų mokesčių didinimas – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Premjerė I. Šimonytė sakė, kad iki 2030 metų krašto apsaugai vidutiniškai papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. BVP kasmet, o vėliau papildomų asignavimų suma turėtų siekti apie 0,4 proc. BVP.