„Esant tokioms išvadoms, artimiausiame NSGK posėdyje kviesimės prokuratūros atstovus, kad jie detaliau papasakotų to patikrinimo, kurį atliko, rezultatus. Pačių rezultatų neturime, turime tik išvadą, kad netinkamai“, – ketvirtadienį BNS sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, prokuratūros paskelbta išvada yra „labai rimtas signalas“.

Pasak L. Kasčiūno, sužinojus, kas ir ko nepadarė, galimi trys keliai, kaip toliau galima elgtis.

„Yra keli keliai – arba NSGK kartoja parlamentinę kontrolę, arba speciali komisija, arba žvalgybos kontrolierius“, – teigė Seimo narys.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė perdavusi NSGK medžiagą, susijusią su VSD vadovų veiksmais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką.

Yra keli keliai – arba NSGK kartoja parlamentinę kontrolę, arba speciali komisija, arba žvalgybos kontrolierius.

Prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas NSGK pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai.

2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.

Buvęs NSGK vadovas V. Bakas sutinka, kad į pranešėjo kreipimąsi nebuvo tinkamai sureaguota, bet sako, jog tai visų pirma turėjo padaryti teisėsauga, nes į ją kreiptasi dėl galimo nusikaltimo požymių turinčios veikos.

„Pranešėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimo nusikaltimo, nes neteisėtas informacijos rinkimas apie asmenis, nepaisant to, jei tai daro žvalgybos institucija, bet jei tai daro žvalgybos vadovas ar kitas pareigūnas, neturėdamas tam pagrindo arba perduoda asmenims, kurie neturi teisės gauti  tokių duomenų, turi būti vertinamas kaip nusikaltimo požymių turinti veika“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Bakas.

Anot jo, kadangi pranešėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas su nusikalstamos veikos požymių turinčia informacija, tai visų pirma buvo „ne žvalgybos kontrolės, o ikiteisminio tyrimo, prokuratūros kausimas“.

Jis taip pat pažymėjo, kad į pranešėjo kreipimąsi neabejotinai buvo netinkamai reaguota, bet, jei prokuratūra tai konstatavo, ji turi pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Tokia turėtų būti reakcija“, – tvirtino buvęs komiteto vadovas.

„Dabar, jei tai perdavė komitetui, gal aš per mažai turiu informacijos, reikia perskaityti, bet komitetas priima politinius sprendimus, pirmiausia teisėkūros, atlieka žvalgybos kontrolę, bet šiuo atveju prokuratūra turi priimti sprendimą savo  kompetencijos ribose, ištirti tuos nurodytus faktus ir arba pradėti ikiteisminį tyrimą, arba atsisakyti jį pradėti nurodydama motyvus, ir tik po to tai žvalgybos kontrolės problema“, – kalbėjo V. Bakas.

Ši istorija aprašyta ir vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

Pranešėjas 2019 metais taip pat buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, po kelių dienų informacija perduota Generalinei prokuratūrai.

2020 metų sausį V. Bakas iš prokuratūros gavo atsakymą, kad STT šioje istorijoje „nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų“, tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks procesinis sprendimas priimtas – ar pradėti, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rašoma knygoje.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.