- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, europarlamentarui konservatoriui Vytautui Landsbergiui turi būti oficialiai įtvirtintas valstybės vadovo statusas, sako opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos kriškčionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Pasak A.Kubiliaus, 1990-1992 metais parlamento pirmininku buvęs V.Landsbergis faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas, o jo statusas šias pareigas baigus iki šiol "nėra sutvarkytas ir išspręstas", kaip kitiems buvusiems valstybės vadovams.
A.Kubilius sakė nematęs Seimo posėdžių sekretoriate parlamento pirmininkės, Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės įregistruoto projekto, bet patvirtino, jog su Seimo vadovybe kalbėta dėl V.Landsbergio statuso įtvirtinimo.
"Tokių minčių ir idėjų yra buvę, esam apie tai kalbėjęsi, išties profesorius V.Landsbergis būdamas Atkuriamojo Seimo pirmininku pagal to meto laikinąją Konstituciją buvo įvardijamas kaip aukščiausias pareigas einantis valstybės pareigūnas, faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas, ir jo statusas šiuo atžvilgiu pasibaigus toms pareigoms nėra sutvarkytas ir išspręstas, kaip išspręstas kitų buvusių valstybės vadovų statusas", - BNS sakė A.Kubilius.
"Aš nesu susipažinęs detaliau su projektu, kuris įregistruotas, bet pati mintis man yra aiški, ir jei ten tvarkingai teisiškai sudėliota, manau, kad tikrai vertas dėmesio projektas", - pažymėjo opozicijos lyderis.
Klausiamas, ar iniciatyva neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus prezidento, A.Kubilius sakė tokios prieštaros nematantis.
"Nemačiau projekto, bet, kaip suprantu, nekalbama apie prezidento statusą, kalbama apie pirmojo faktinio valstybės vadovo statusą, jis yra ypatingas, jis yra kitoks nei prezidento, bet jis irgi yra vadovo statutas, ir tą reikia teisiškai sutvarkyt", - sakė konservatorių lyderis.
Seimo pirmininkė "darbietė" L.Graužinienė antradienį įregistravo įstatymo projektą, kuris Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui oficialiai pripažintų valstybės vadovo statusą ir taip pat numatytų prezidento turimas privilegijas.
L.Graužinienės įregistruotame projekte konstatuojama, kad "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas yra pirmasis 1990 metais kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas".
Ši nuostata įrašyta straipsnyje dėl "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, kaip valstybės vadovo, teisinio statuso išskirtinumo".
Pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990-1992 metais turėjo ir vykdė "konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, kurie prilygo prezidento įgaliojimams".
Taip pat atskiru straipsniu nustatoma, kad "Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko valstybinį aprūpinimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai".
Projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą reikės pakeisti teisės aktus, kurie reglamentuoja prezidento valstybinį aprūpinimą. Kadenciją baigę prezidentai yra aprūpinami rezidencija, apsauga, valstybės apmokamu sekretoriumi, gauna valstybinę rentą, kuri siekia 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.
Konstitucinis Teismas 2002 metų birželį paskelbė, kad "1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui".
Tuomet Konstitucinis Teismas nagrinėjo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta, jog "Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos prezidento valstybinė pensija pagal Prezidento įstatymą".
KT pabrėžė, kad prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.
"Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos prezidentui - valstybės vadovui", - rašoma minėtame KT nutarime.
Anot jo, 1990 metų kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas. Valstybės vadovo konstitucinis institutas nustatytas tik 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinus prezidento institutą.
KT teigimu, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė buvo laikina, ji siejama su tuometine pereinamąja teisine situacija.
"(...) akivaizdu, jog 1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui. Taigi pagal Konstituciją, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto", - rašoma 2002 metų KT nutarime.
V.Landsbergis Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas ėjo 1990-1992 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą2
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė29
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją13
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...