Kita vertus, jis pabrėžia, kad Lietuva turi taikyti tokias spaudimo priemones Minskui, jog pavyktų susigrąžinti kaimyninėje šalyje įstrigusius vairuotojus su kroviniais.

„Tiesą sakant, aš tai nelabai ta tema galiu ką nors komentuot būdamas gana toli, bet, mano įsitikimu, Lietuvos reakcija dėl balionų buvo tinkama. Lukašenkos veiksmai yra neteisėti. Tai spaudimas ar derybos (...) iš Lietuvos pusės turi būti pakankamas, kad iš tikrųjų tie vežėjai būtų išvaduoti pagaliau“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė A. Kubilius.

„Bet čia Lietuvos Vyriausybės pačios reikalas. Čia kol kas Komisija per daug nedalyvauja“, – pridūrė jis.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis spalio pabaigoje mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs, ar jį pratęsti.

Minskas į tokį Vilniaus žingsnį atsakė uždrausdamas savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti, kol nebus atverta siena. Iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.

Techninės derybos su Minsku dėl įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą planuojamos antradienį.

A. Kubiliaus teigimu, į ES ir NATO šalis įskrendantys dronai ir kontrabandiniai balionai atskleidė, jog Rytų valstybėse nėra pakankamai pajėgumų „detekcijai tų skraidančių objektų“.

„Dėl to ir Europos komisija paskelbė, labai aiškiai įvardino, kad „Rytų flango sargybos“ projektas yra vienas iš svarbiausių projektų, tarp keturių svarbiausių projektų ir Europos Komisija yra pasiruošusi padėt viso regiono šalims“, – kalbėjo komisaras.

„Akivaizdu, jog tokios provokacijos, jos gali ir toliau tęstis ir tam reikia būt pasiruošus“, – pridūrė jis.

Lietuvos vadovai balionų įskridimus vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ir ES vadovai.

Tuo metu vasarą į Lietuvą buvo įskridę du rusiški dronai „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.

Incidentai Lietuvoje – vienas iš daugelio pastaruoju metu Rusijos sukeltų oro erdvės pažeidimų Europoje, kurstančių nuogąstavimus, kad Maskva išbando Vakarus „pilkojoje zonoje“ tarp karo ir taikos.

Reaguojant į Rusijos dronų skrydžius Lenkijoje arba neatpažintus bepiločius orlaivius, aptiktus Danijoje, rugsėjo pradžioje NATO pranešė apie operaciją „Eastern Sentry“ (liet. „Rytų sargyba“), kuria siekiama stiprinti Aljanso rytinio flango gynybą.