„Sutarėme, kad konferencija bus – dabar daromi apmatai jos. (...) Sutarėm, kad tai bus metinės konferencijos, bent jau tokios didesnės apimties“, – teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.

Birželio sukilimo kolegija – kelių opozicinių konservatorių iniciatyva, kuria siekiama „tinkamai įvertinti ir įteisinti sukilimą kaip reikšmingą istorinį įvykį“, turėjusį lemiamos įtakos vėlesnėms Lietuvos nepriklausomybės kovoms.

Šią savaitę kolegija susirinko į pirmąjį posėdį, kurio metu jos steigėjai taip pat diskutavo lėšų rinkimo, šiam istoriniam įvykiui skirto leidinio publikavimo ir konferencijos organizavimo klausimais.

Renginį planuotų birželį, kvies ir aukoti

A. Ažubalis BNS teigė, kad kolegijos nariai konferencijos organizavimo darbus pavedė kolegai Valdui Rakučiui – jis bus atsakingas už pirmą projektą: koks bus renginio formatas, kas jame galėtų pasisakyti.

Pasak politiko, konferencija galėtų vykti Seime, Kovo 11-osios Akto salėje.

Kolegijos nariai norėtų, kad renginys įvyktų birželio mėnesį, artėjant sukilimo 84-osioms metinėms.

A. Ažubalio teigimu, kolegija šiuo metu kaupia lėšas, už kurias planuoja išleisti 2021 metais lietuvių kalba pasirodžiusio straipsnių ir dokumentų rinkinio, skirto Birželio sukilimo 80-mečiui paminėti – „Birželis kvietė į Kovą“ – pirmo ir antro tomų sutrumpintą versiją anglų kalba.

Vėliau konservatoriai planuoja anglišką leidinį pristatyti užsienio ambasadoms.

Politikas neatmeta galimybės ateityje ieškoti paramos Birželio sukilimo kolegijos projektams įgyvendinti.

Aš manau, kad bus kažkoks mūsų parengtas kreipimasis į Lietuvos piliečius, kurie neabejingi Lietuvos istorijai.

„Aš manau, kad bus kažkoks mūsų parengtas kreipimasis į Lietuvos piliečius, kurie neabejingi Lietuvos istorijai, būtent šitam laikotarpiui, jungtis prie kolegijos kaip rėmėjus“, – priduria A. Ažubalis.

Sukilimas šalies istorijos puslapiuose vertinamas nevienareikšmiškai

Kaip skelbė BNS, Birželio sukilimas Lietuvoje nėra iškilmingai minimas, jo vietos istorinėje atmintyje tebeieškoma, nes nei visuomenė, nei istorikai nesutaria, kur reikėtų brėžti liniją, vertinant jį organizavusio Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadus ir dalyvius.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Jakavičius BNS sakė, kad idėja suteikti daugiau reikšmės sukilimui gali sukelti daug neigiamos reakcijos, ypač iš žydų bendruomenės.

„Sukilimo prasmė yra labai reikšminga Lietuvai, bet LAF atsišaukimai, priimti sprendimai kelia labai daug abejonių, nes su sukilimu susijusios ir žydų žudynės „Lietūkio“ garaže po kelių dienų“, – sakė parlamentaras.

„Aš suprantu, kad geopolitinės aplinkybės tokios, vokiečiai okupuoja Lietuvą, išvaduoja iš sovietinio teroro, daug lietuvių tiki nauja okupacine valdžia, bet protingi žmonės pamato, kad tai tik įrankis naujai vokiečių politikai įgyvendinti, žinome, kad Laikinoji Vyriausybės pati sustabdė veiklą“, – pridūrė jis.

Birželio sukilimas buvo ginkluotas LAF vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą ir tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas, nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą.

Sukilimas buvo stichiškas, kas lėmė sumaištį, plėšimo atvejus.

Netrukus po sukilimo pradžios Kaune „Lietūkio“ garažų teritorijoje viešai nukankinta ir nužudyta daugiau nei 50 Lietuvos žydų, prieš tai kelias dienas Kaune buvo vykdomi žydų pogromai.

Tikina, kad sukilimas apipintas gandais

Į klausimą, kaip vertina kai kurių politikų, istorikų ir visuomenininkų kritiką, A. Ažubalis teigė, kad sukilimas yra apaugęs gandais.

„Aš nežinau, ar tai buvo kritika, bet man teko skaityti vieną reakciją vieno kolegos, tai tiesiog pakartotas sovietinis enkavėdistinis (NKVD – Vidaus reikalų liaudies komisariatas – BNS) naratyvas apie šitą sukilimą žodis žodin“, – teigė parlamentaras.

„Šitam sukilimui diskredituoti buvo planingai organizuojami (...) sakyčiau taip – Lietuvos archyvų kompiliacija buvo, buvo sąmoningai parenkami dokumentai, paskui buvo verčiami į anglų kalbą ir paskui buvo siunčiami plačiajam pasauliui“, – kalbėjo jis.

Birželio sukilimo kolegijai be A. Ažubalio priklauso buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, konservatoriai Arvydas Sekmokas, Kostas Ivanauskas ir Valdas Rakutis.

Birželio sukilimo kolegija įkurta šių metų kovo 11 dieną. Kitą savo posėdį kolegija planuoja ateinančią savaitę.