- Ignas Jačauskas / BNS, Leonardas Marcinkevičius / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė dės visas pastangas, kad trečiadienį pasirašyto partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas atsispindėtų jau kitų metų biudžete, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Sveikindama partijų lyderius ir atstovus, trečiadienį priešpiet pasirašiusius susitarimą, nustatantį švietimo politikos kryptis iki 2030-ųjų, premjerė pabrėžė, kad skirtingų pažiūrų politinės jėgos „negali susitarti dėl visko pasaulyje“ ir toks tikslas nekeliamas.
„Pasirašius susitarimą bus žengtas pirmas žingsnis, mes savo ruožtu stengsimės dėti geriausias pastangas, kad jo nuostatos atsispindėtų jau ateinančių metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė teiks rudenį“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ji akcentavo, kad tai nėra Vyriausybės dokumentas, nes siekiamybė buvo, jog tai būtų Seime atstovaujamų politinių partijų valia.
„Labai norėjome, kad (...) jį pasirašytų politikai, kad jis nebūtų dar viena Vyriausybės programa ar kažkokia strategija, o tai būtų dalykai, dėl kurių gali susitarti politikai, atstovaujantys skirtingoms politinėms jėgoms, kas suteikia šansą, kad tie sutarimai galės būti įgyvendinti, nepaisant politinių permainų. Todėl norėčiau pirmiausia padėkoti frakcijų ir partijų vadovybėms, kurios atsiliepė į kvietimą ir skyrė atstovus rengti šį susitarimą“, – sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat dėkojo darbo grupės nariams, negailėjusiems „nei laiko, nei jėgų“ ir nuo kovo mėnesio besistengusiems rasti „bendrus vardiklius“ bei įtikinti partijų vadovus pasirašyti dokumentą, kitiems susitarimo dalyviams.
Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai.
„Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai“, – teigė ji.
Vyriausybės vadovė sutiko, kad tai tėra „dalis dalykų“, dėl kurių pavyko sutarti per pusmetį. Anot jos, dar vienas dokumentas, kurį rengiant turėtų dalyvauti visos partijos, bus Valstybės pažangos strategija iki 2050-ųjų.
Kartu ji išreiškė viltį, kad partijų deleguoti derybininkai ir toliau prižiūrės, kaip susitarimas vykdomas.
„Turėčiau ir pasiūlymą, kad pasirašius šį susitarimą, žmonės, kurie įdėjo tiek daug įdirbio, galėtų likti tam tikru komitetu ar kokia kita priežiūros institucija gerąja prasme, kuri galėtų vertinti, stebėti susitarimo įgyvendinimą ir matyti, pateikti savo pastebėjimus, kaip jie atspindimi kituose konkrečiuose susitarimuose“, – sakė I. Šimonytė.
Trečiadienį partijų lyderių ir atstovų pasirašytas dokumentas apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.
V. Čmilytė-Nielsen: susitarimas turėtų būti pradėtas įgyvendinti rengiant valstybės biudžetą
Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos pasirašiusių valdančiojoje koalicijoje esančių partijų lyderiai tvirtina, kad dokumento įgyvendinimas jau turėtų prasidėti rengiant 2022 m. valstybės biudžetą.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio (LRLS) partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad tai yra bendras visų partijų susitarimas, todėl visos jos ir prisiima atsakomybę dėl jo įgyvendinimo.
„Tai yra bendras įsipareigojimas. Pirmieji žingsniai turės būti žengti jau rengiant kitų metų biudžetą“, – po dokumento pasirašymo atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Panašius lūkesčius dėl dokumento įgyvendinimo išsakė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Tikiuosi, kad planuojant biudžetą, dabar jau irgi prasideda planavimo darbai, kad tai atsispindės“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Kartu ji pabrėžė, kad partijų susitarime yra susitarta dėl mokytojų atlyginimų didėjimo.
„Mokytojui yra atskiras dėmesys šiame susitarime, mokytojų tobulėjimui, atlyginimų augimui. Tiesą sakant, jeigu manęs paklaustumėte, aš manau, kad mokytojas jau yra prestižinė profesija, mes tik turime skirti daugiau dėmesio tiek atlyginimų daliai, tiek mokytojų tobulėjimui, tiek naujų kūrybiškų žmonių atėjimui į mokytojo profesiją“, – teigė A. Armonaitė.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė aiškino, kad ilgainiui šio susitarimo įgyvendinimui reikės skirti 6 proc. nuo BVP finansavimą.
„Ilgainiui tai turėtų pasiekti 6 proc. BVP, procentiškai didinamos lėšos tiek kiekvienam mokiniui, mokytojui, dėstytojui. Labai svarbus dėmuo – pinigai skirti moksliniams tyrimams“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tauragės ir Kretingos politikams pateikti per 26 tūkst. eurų civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo iš buvusio Tauragės rajono tarybos nario Kęstučio Balašaičio ir buvusio Kretingos rajono tarybos nario Vytauto Ročio priteisti daugiau nei 26 tūkst. eurų kaip nepagrįstai išleistus nau...
-
Seimas priėmė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų – pakeista bausmių skyrimo tvarka
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis įtvirtinami sisteminiai baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčiai. ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Netikėta: Seimo rūmuose – sirena ir raginimas evakuotis7
Ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu rūmuose kaukė sirenos, skambėjo raginimai evakuotis. Seimo kanceliarijos teigimu, tai tebuvo techninė problema ir realaus pavojaus nekilo. ...
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį15
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...