I. Šimonytė abejoja, ar litvinizmo sąvoka turėtų būti įtraukta į Baudžiamąjį kodeksą

„Nežinau, ar į Baudžiamąjį kodeksą reikia įrašyti žodį litvinizmas, nes, man atrodo, mes čia diskutuotume labai ilgai, ką tai iš tikrųjų reiškia. Tokių išplaukusių sąvokų mūsų Baudžiamajame kodekse neturėtų būti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.

Taip ji kalbėjo šią savaitę žvalgybai pranešus, jog politikai ir visuomeninionkai pastaruoju metu ėmė gauti daugiau elektroninių laiškų su tariamai Lietuvoje veikiančių litvinizmo ideologiją propaguojančių grupių grasinimais.

Vis tik Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad šalyje nėra organizuotų litvinizmą propaguojančių grupių, galinčių kelti grėsmę Lietuvai. Anot jų, tokie laiškai susiję su priešiškų valstybių psichologinėmis-informacinėmis operacijomis, kuriomis siekiama bandoma diskredituoti Baltarusijos demokratinę opoziciją.

Premjerės teigimu, Baudžiamajame kodekse pakanka esamų pagrindų, norint nubausti priešiškai valstybės atžvilgiu nusistačiusius žmones.

Tuo metu kovo pradžioje paskelbtoje žvalgybos grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti Lietuvoje gyvenančią diasporą. Tarp jos atstovų yra ir radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.

Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.

Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekiant skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje narių kenktų jų integracijai į Lietuvos visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.

Žvalgyba taip pat įvardija, kad tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.