- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai, BNS informavo Vyriausioji rinkimų komisija.
Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai sako, kad karinė tarnyba ir politinis darbas savivaldybėse yra nesuderinamas.
Vyriausioji rinkimų komisija prieš rinkimus prašė politikų išsklaidyti abejones dėl karių savanorių statuso, tačiau dabar vėl turės spręsti šį klausimą.
„Reikės spręsti su komisijos nariais šį klausimą, nes anksčiau mes tokios diskusijos neturėjome. Jeigu matysime, kad nerandame bendro sutarimo su komisijos nariais šiuo klausimu, tokiu atveju spręsime klausimą komisijos posėdyje“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Iš viso savivaldos rinkimuose dalyvavo 73 Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.
Svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą
Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais.
Tačiau įstatymai šias nuostatas detalizuoja gana painiai.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra įrašytas pareigų, kurios yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sąrašas. Jame karių savanorių nėra.
Be to, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas kariams savanoriams padaro išimtį ir leidžia dalyvauti politinėje veikloje.
Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol laikėsi pozicijos, kad priklausymas KASP yra tikroji karo tarnyba.
Krašto apsaugos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė BNS sakė, kad ministerija nuo šios pozicijos neatsitraukia, tačiau ragina išsiaiškinti, kiek toks draudimas yra proporcingas.
Klausimas yra Krašto apsaugos ministerijai – kokias KASP jie mato? Ar jie mato Amerikos pavyzdį, kur senatoriai ir kongresmenai gali tarnauti, ar mato kitų valstybių modelį, kur yra griežti ribojimai?
Vyriausybėje šiuo metu nagrinėjama galimybė paprašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo šiuo klausimu, BNS nurodė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.
Vis dėlto V. Ramanauskaitė pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei nenumatyta teisė nuspręsti, ar karių savanorių tarnyba suderinama su buvimu politikoje.
„Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės interesas – užtikrinti, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai tinkamai vykdytų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, laiku atvyktų į tarnybą, dalyvautų pratybose ir vykdytų kitas pavestas kario tarnybos užduotis“, – teigė V. Ramanauskaitė.
„Nei Krašto apsaugos ministerija, nei kariuomenė neturi teisinio pagrindo vertinti išrinktų savivaldybės tarybos narių galimybių vykdyti savivaldybės tarybos nario pareigas bei atitinkamai taikyti atsakomybes jų atžvilgiu“, – pridūrė ji.
KASP vadas Dainius Pašvenskas tvirtino, kad kilus neaiškumams savivaldybių tarybų nariai kol kas nebus raginami trauktis iš pajėgų.
„Kai mums bus pasakyta aiškiai ir tai bus apibrėžta, mes vykdysime“, – BNS sakė pulkininkas.
Pajėgos gali pakisti iš esmės
Kilusios diskusijos apie politikų dalyvavimą KASP veikloje galiausiai gali smarkiai pakeisti pačias pajėgas.
Konstitucija draudžia tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims ne tik būti Seimo ar savivaldybių nariais, bet ir užimti renkamas ar skiriamas pareigas civilinėje valstybinėje tarnyboje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas abejoja, kad dviem nutarimais tikrosios karo tarnybos sąvoką jau anksčiau išaiškinęs Konstitucinis Teismas pasakytų ką nors naujo.
„Galima bandyti įtikti visiems, bet tai nerimta. Ta norma pakankamai yra aiški ir manau, kad Konstitucijos reikia laikytis“, – BNS sakė politikas.
Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu perrinktas karys savanoris Adomas Bužinskas BNS teigė, kad laikantis tokios nuomonės gali susiformuoti požiūris, kad KASP negali tarnauti ir, pavyzdžiui, policininkai, ugniagesiai ar pasieniečiai.
„Jeigu tokia logika būtų pradėta taikyti, tai gali liesti kelis šimtus ar vos ne tūkstantį karių. Pajėgoms būtų padaryta didžiulė žala“, – tvirtino konservatorius.
„Klausimas yra Krašto apsaugos ministerijai – kokias KASP jie mato? Ar jie mato Amerikos pavyzdį, kur senatoriai ir kongresmenai gali tarnauti, ar mato kitų valstybių modelį, kur yra griežti ribojimai?“, – pridūrė jis
„Aš KASP suprantu kaip pajėgas, kur tu gali atlikti karinę tarnybą dirbdamas savo darbą. Man atrodo, kad politiko darbas nesiskiria nuo teisininko, verslininko ar mokytojo“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių.
Kariais savanoriais gali tarnauti 18 – 60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų16
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni2
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis12
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?9
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti28
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...
-
V. Bakas kreipėsi į VSD ir VTEK: siekia išsiaiškinti, ar D. Šakalienė nenuslėpė vyro darbovietės6
Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vykdant tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos, jos pirmininkas Vytautas Bakas nori išsiaiškinti, ar EPK narė Dovilė Šakalienė nenuslėpė dalies informacijos...