„Net jei hipotetiškai nagrinėtume galimybę tapti viceministru, ta aplinka yra per daug toksiška. Negaliu net įsivaizduoti, kaip tai (darbas viceministru – ELTA) galėtų atrodyti“, – ketvirtadienį LRT radijuje aiškino I. Hofmanas.

„Man buvo labai sunku priimti sprendimą eiti net ministro pareigas“, – teigė buvęs Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas.

I. Hofmanas kartojo, kad nuo pat pradžių neturėjo didelio noro eiti žemės ūkio ministro pareigų ir matė tai kaip didžiulę naštą.

„Gal kažkam atrodo, kad šios pareigos yra duotybė, tačiau man tai buvo didelė našta ir atsakomybė. Sprendimą tapti ministru iš dalies priėmiau dėl to, nes pati bendruomenė mane stipriai motyvavo. Tiesa, jau tada manęs nedomino jokios kitos pozicijos, o ministro pareigų naštą prisiėmiau dėl to, nes tai buvo galimybė žemdirbių bendruomenei“, – teigė laikinasis ŽŪM vadovas.

„Dabar, kaip ir tada, manęs kitos pareigos nedomina“, – reziumavo I. Hofmanas.

Negaliu net įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti.

I. Hofmanas sako, kad R. Žemaitaičiui neįtiko konservatorių įdarbinti vadovai

Laikinasis žemės ūkio ministras sako, kad „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus keisti ragino ne dėl prastai atliekamo darbo, bet dėl to, kad jie pradėjo dirbti vadovaujant konservatorių Vyriausybei. Darbą ministerijoje baigiančio I. Hofmano teigimu, jo požiūriu, tai nėra pakankama priežastis atsisveikinti su darbuotoju.

„Aš jam atsakiau tada ir šiaip visada laikausi tos nuostatos, man nesvarbu, kas per žmogus ir ką jis veikia vakare ar laisvalaikiu, man svarbiausia, kokie yra darbo rezultatai. Jeigu žmogus darbe padaro savo darbą, rezultatai yra tinkami, tai atitinkamai tarnybos vadovas yra vertinamas“, – ketvirtadienį LRT Radijui teigė I. Hofmanas.

Tačiau tokie norai nurodyti, kad šitą vadovą pastatė į pareigas, jis laimėjo konkursą esant konservatorių Vyriausybei, todėl jis turi būti patrauktas, man tai nepriimtina.

„Tačiau tokie norai nurodyti, kad šitą vadovą pastatė į pareigas, jis laimėjo konkursą esant konservatorių Vyriausybei, todėl jis turi būti patrauktas, man tai nepriimtina“, – pridūrė jis.

Anot laikinojo žemės ūkio ministro, minimų vadovų darbui pastabų turėjo ir jis, tačiau tai nebuvo pakankamai svari priežastis juos keisti.

„Aš negaliu pasakyti, kad šitie minimi vadovai dirbo idealiai, buvo tų pastabų ir iš mano pusės, ir iš socialinių partnerių, bet tai nebuvo tos kritinės kažkokios problemos, dėl ko būtų galima patraukti ar reiktų juos patraukti iš šitų pavaldžių institucijų ar tarnybų vadovų“, – aiškino ministras.

Kaip antradienį skelbė LRT.lt, I. Hofmanas teigė, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis spaudė jį atleisti kai kuriuos ŽŪM pavaldžių tarnybų ir institucijų vadovus.

Po šių pareiškimų STT pradėjo aplinkybių patikslinimą. I. Hofmanas teigė trečiadienį ryte sulaukęs kvietimo atvykti į apklausą.

Tiesa, ministras tada patikslino, kad iš R. Žemaitaičio patyrė ne spaudimą, o šmeižtą ir melą. Anot jo, iš „aušriečių“ lyderio sulaukdavo prašymų, pageidavimų, tačiau to nevykdė ir dabar yra šmeižiamas.  

Pagal naująją koalicinę sutartį, galimybę deleguoti savo kandidatą į ŽŪM išlaikė „Nemuno aušra“. Iki šiol ministerijai vadovavo I. Hofmanas.

Buvęs Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas ministru naujojoje Vyriausybėje nebedirbs, kadangi „aušriečiai“ į XX-ąją Vyriausybę nusprendė pateikti ŽŪM viceministro Andriaus Paliono kandidatūrą.

Prezidentūra: turėjo pilietinę pareigą pranešti anksčiau

Laikinasis žemės ūkio ministras turėjo pilietinę pareigą anksčiau pranešti apie patiriamą jį delegavusių „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio spaudimą, sako vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.

„Jeigu ministras tikrai turi informacijos, kad buvo spaudžiamas daryti kažką, kas yra neteisėta, tai manau, kad čia yra pilietinė pareiga informuoti apie tai tiek politinę vadovybę, tiek, jeigu tai yra kažkoks kitoks spaudimas, atitinkamas institucijas“, – LRT Radijui ketvirtadienį sakė F. Jansonas.

„Matyt, tai neturėtų būti tada, kai staiga paaiškėja, kad nebūsi ministru, jeigu jau buvai spaudžiamas, manau, informuoti kažką apie tai, ar tai būtų premjeras, ar prezidentas – reikėjo, kiekvienam ministrui linkėtume pranešti iš karto, jeigu yra tokie spaudimo faktai“, – teigė jis.

Pasak šalies vadovo patarėjo, šią situaciją ir jos aplinkybes privalu įvertinti teisėsaugai.