„Šios garantijos turi būti ilgalaikės, paremtos realiais Europos šalių pakankamais kariniais pajėgumais ir turėti tvirtą JAV saugumo užnugarį“, – po susitikimo teigė Lietuvos vadovas.
Anot jo, patikimos pajėgos, turinčios stiprią oro ir antidroninę gynybą, privalo užtikrinti taikos palaikymo planus Ukrainoje.
„Be abejonės, JAV įsitraukimas yra esminis mūsų pastangų sėkmei“, – Prezidentūros pranešime pabrėžė G. Nausėda.
Jo teigimu, kol kas „amerikiečiai yra su mumis“ ir „jie kol kas labiau indikuoja norą užtikrinti monitoringą“, tai yra prižiūrėti, kaip būtų vykdomas taikos susitarimas.
„Pasak prezidento, Lietuva palankiai vertina pažangą, pasiektą dėl saugumo garantijų suteikimo Ukrainai, ir yra pasirengusi prisidėti prie taikos užtikrinimo Ukrainoje.
„Lietuva buvo nuosekli nuo pat pradžių, esame nusiteikę teikti savo pajėgumus tiek žemėje, tiek vandens arba jūros domene. Be abejo, dar yra ir oro domenas. Visuose šituose trijuose domenuose turi būti tinkamas pajėgumas, tinkamas pasirengimas vykdyti operacijas, nes jie visi yra vienodai svarbūs“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
G. Nausėdos teigimu, Ukrainos ateitis turės tiesioginį poveikį ir rytinio flango saugumui, ypač toms valstybėms, kurios yra arčiausiai Rusijos.
„Todėl tiesioginis Baltijos valstybių dalyvavimas rengiant sprendimus dėl taikos Ukrainoje yra ypač svarbus“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Prezidentas patikino, jog Lietuva yra įsipareigojusi ilgalaikei karinei paramai Ukrainai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto kasmet, taip pat toliau skirs finansinius išteklius PURL, „Patriot“ bei Čekijos amunicijos iniciatyvoms.
G. Nausėdos teigimu, šiuo metu skaičiuojama, kiek kainuotų Ukrainos armijos išlaikymas po karo, kiek lėšų reikėtų atstatyti šalį.
„Esame tarpiniame taške, bet saugumo garantijų prasme esame pasistūmėję labai materialiai į priekį“, – akcentavo jis.
Daugiau kaip 30 valstybių lyderių susitikimą Paryžiuje inicijavo Prancūzijos vadovas Emanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).
Jame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anksčiau jis yra sakęs, kad saugumo garantijos turi apimti užsienio kariuomenės fizinį buvimą Ukrainos teritorijoje, ir pabrėžęs, jog Prancūzijos bei JK pajėgos yra būtinos taikai užtikrinti.
Jo teigimu, bet kokį taikos planą privalo pasirašyti Ukraina, Rusija, Europa ir JAV.
JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį, tačiau abi pusės vis nepasiekia susitarimo pagrindiniu teritorijos valdymo po karo klausimu.
Rusija, okupavusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, siekia, kad pagal susitarimą jai būtų perduota visiška rytinio Ukrainos Donbaso regiono kontrolė, tačiau Kyjivas yra įspėjęs, kad teritorijos atidavimas tik padrąsins Maskvą. Ukrainos atstovai tvirtino nepasirašysiantys taikos susitarimo, kuriuo Rusija nebus atgrasyta nuo naujos invazijos.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį, pavadinusi ją „specialiąja karine operacija“, kuria siekiama užkirsti kelią NATO plėtrai. Kyjivas šį karo tikslą vadina melu.
Nuo tada Maskva kone kasdien siunčia dronus ir raketas į Ukrainos miestus ir miestelius, o karo veiksmai ištisus miestus pavertė griuvėsiais.
(be temos)
(be temos)
(be temos)