„Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti sankcijas agresorėms Rusijai ir Baltarusijai bei rūpintis jų efektyviu praktiniu įgyvendinimu. Šiuo atžvilgiu itin svarbu užkardyti sankcijų apėjimo kanalus per trečiąsias šalis, panaudojant turimus finansinius ir ekonominius svertus. Plečiant sankcijų režimą, reikia koncentruotis į sprendimus, mažinančius Rusijos biudžeto pajamas ir ribojančius galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą“, – pranešime sako finansų ministrė.

G. Skaistė taip pat akcentavo poreikį sutelkti pakankamą paramą Ukrainos atstatymui bei rasti būdus panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.

Ministrė sako, kad reikia „nepavargti“ ir kartu su tarptautiniais partneriais mobilizuoti reikiamus finansinius resursus antrus metus su agresore kovojančiai Ukrainai.

„Turint omenyje 411 mlrd. JAV dolerių (371 mlrd. eurų) Rusijos karo žalos mąstą Ukrainoje, lėšų mobilizavimas išlieka esminiu iššūkiu. Kartu galvojant tiek apie šiemet 14 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų) siekiančius kritinius Ukrainos energetikos ir infrastruktūros tvarkymo poreikius, tiek apie ilgalaikį šalies atstatymą – būtina rasti būdus, kaip panaudoti užšaldytą Rusijos turtą ir pasirūpinti principo „agresorius moka“ įgyvendinimu“, – pažymėjo G. Skaistė.

Pasak jos, kol sprendžiami teisiniai klausimai, laikina alternatyva galėtų būti įšaldyto turto aktyvus administravimas siekiant gauti investicinę grąžą ir ją skirti Ukrainai.

Vertinama, jog įšaldytas Rusijos turtas sudaro apie 300 mlrd. dolerių (271 mlrd. eurų) centrinių bankų rezervuose bei 50 mlrd. dolerių (45 mlrd. eurų) – sankcionuotų įmonių ir asmenų turto.

G. Skaistė Vašingtone lankysis iki sekmadienio.