G. Nausėda Rumunijoje: bendradarbiavimas saugumo klausimais – mūsų stiprybė

Šalies vadovas Bukarešte su Rumunijos prezidentu Klausu Johannisu aptarė regiono saugumo ir gynybos klausimus, NATO rytinio flango stiprinimą, karo Ukrainoje eigą, taip pat dvišalį Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimą, penktadienį pranešė Prezidentūra.

„Mūsų kaimynystėje agresorius vykdo žiaurų karą prieš taikią, suverenią valstybę – Ukrainą, todėl turime būti maksimaliai pasirengę bet kokiam scenarijui. Glaudus regioninis bendradarbiavimas saugumo klausimais yra mūsų stiprybė, todėl turime veikti išvien“, – Bukarešte sakė prezidentas.

Šalies vadovas susitikime su Rumunijos prezidentu pabrėžė, kad Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimas stiprinant NATO rytinį flangą yra ypač svarbus.

Mūsų kaimynystėje agresorius vykdo žiaurų karą prieš taikią, suverenią valstybę – Ukrainą, todėl turime būti maksimaliai pasirengę bet kokiam scenarijui.

„Aš tvirtai tikiu, kad vienybė, veiksmų koordinavimas yra mūsų stiprybė. Rumunija yra patikima Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje, mūsų saugumo ir gynybos bendradarbiavimas yra labai svarbus sustiprinant rytinio NATO flango saugumą“, – vėliau per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat sakė, jog bendromis jėgomis būtina siekti, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride būtų priimti atitinkami regiono saugumui ir gynybai reikšmingi nutarimai.

„Mes taip pat aptarėme tikslus būsimam NATO viršūnių susitikimui Madride, tikėdamiesi, kad bus priimti sprendimai, kurie reikšmingai sustiprins atgrasymą ir gynybą rytiniame NATO flange. Su Rusijos karine agresija mes turime padidinti pasirengimą atremti grėsmes iki maksimumo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentūros pranešime nurodoma, kad Lietuvos ir Rumunijos šalių vadovai aptarė Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, NATO ir ES pagalbą nuo karo kenčiančiai valstybei. Šalies vadovas akcentavo, kad Ukrainai šiuo metu yra būtina tiek karinė, tiek ekonominė, tiek politinė parama.

Pasak prezidento, bendromis jėgomis būtina siekti, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride būtų priimti atitinkami mūsų regiono saugumui ir gynybai reikšmingi nutarimai.

Lietuvos ir Rumunijos šalių vadovai aptarė Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, NATO ir ES pagalbą nuo karo kenčiančiai valstybei. Šalies vadovas akcentavo, kad Ukrainai šiuo metu yra būtina tiek karinė, tiek ekonominė, tiek politinė parama.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Pasak Lietuvos prezidento, ES šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai duotų pozityvų impulsą ir viltį už savo šalies laisvę kovojantiems žmonėms.

Prezidentas akcentavo, kad ES turi įvesti kuo griežtesnes sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, įtraukiant naftos ir dujų embargą, plečiant finansines sankcijas ir blokuojant Rusijos propagandą. Būtina siekti, kad asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, būtų nubausti.

Lietuvos ir Rumunijos vadovai taip pat aptarė saugumo situaciją kaimyninėje Moldovoje ir Padniestrės regione. Prezidentas pabrėžė, kad svarbu reikšti solidarumą ir paramą Moldovai, į kurią plūsta didelis karo pabėgėlių iš Ukrainos srautas.

Šalies vadovas informavo, kad Lietuva skyrė 750 tūkst. eurų paramos Moldovai ir perkels 2 tūkst. pabėgėlių iš Moldovos į Lietuvą.

Šalies vadovas Bukarešte taip pat susitiks su Rumunijos ministru pirmininku Nicolae Ciuca (Nikolaje Čuka), Senato pirmininku Florinu Citu (Florinu Čicu) ir Atstovų rūmų pirmininku Marceliu Ciolacu (Marčeliu Čolaku).