G. Nausėda Lenkijoje: reikia ruoštis uždaryti sieną su Baltarusija, jei situacija blogėtų

„Turime dirbti kartu, turime ne tik imtis priemonių nacionaliniu mastu, bet turime turėti labai aiškius algoritmus, ką darysime, jei situacija taptų dar komplikuotesnė, įskaitant ir galimą sienos uždarymą su Baltarusija“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Bet tai turėtų būti daroma koordinuotu būdu tarp Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos“, – pridūrė jis, Suvalkų krašte susitikęs su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu).

LNK reportažas:

G. Nausėda bei Lenkijos premjeras ketvirtadienį tvirtino, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, jie yra arti Lietuvos ir Lenkijos teritorijos.

G. Nausėda tvirtino sienos uždarymo galimybę paminėjęs kaip kraštutinį variantą.

„Jeigu matysime kad „Wagner“ kovotojų daliniai sąmoningai koncentruojami prie mūsų sienos, prasideda įvairios hibridinės atakos mūsų sienos link, be jokios abejonės tai yra viena iš opcijų“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad „Wagner“ kovotojų atsiradimas Baltarusijoje yra viena iš įtampos didinimo formų.

Baltarusija toliau įgyvendina ir visiškai akivaizdu, kad iki galo įgyvendins planą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus savo teritorijoje.

„Mes matome, kad Baltarusija toliau įgyvendina ir visiškai akivaizdu, kad iki galo įgyvendins planą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus savo teritorijoje, kad Baltarusija toliau naudoja agresyvią retoriką savo kaimynų atžvilgiu, kad Baltarusija atidarė antrąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, Minskas ir toliau leidžia „laisvai disponuoti savo teritorija Rusijos Federacijos armijai, kuri gali iš ten planuoti ir vykdyti savo veiksmus prieš Ukrainą.“

„Visa tai įvertinus kompleksiškai, akivaizdžiai matyti, kad Baltarusija deda sąmoningas pastangas destabilizuoti situaciją prie Baltarusijos ir NATO sienų“, – tvirtino G. Nausėda.

Lietuvos vadovas taip pat tvirtina, kad nepaisant planuojamo Švedijos prisijungimo prie NATO, vadinamasis Suvalkų koridorius išlieka Rusijos ir Baltarusijos provokacijos taikiniu.

„Kai kas diskutuoja, kad NATO viršūnių susitikime pasiektas susitarimas dėl būsimos Švedijos narystės keičia geopolitinę situaciją, o strateginė Suvalkų koridoriaus reikšmė mažėja. Aš tikrai nesutinku su tokiu požiūriu ir manau, kad Suvalkų koridorius lieka galimu tiek Rusijos, tiek Baltarusijos provokacijų taikiniu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Lenkijos pareigūnai yra užsiminę apie galimybę išvis uždaryti sieną su Baltarusija. Vidaus reikalų ministerija tokius svarstymus laiko realiais.