G. Nausėda: Baltarusija gali tapti branduolinių raketų dislokavimo vieta

„Norėčiau daugiau dėmesio skirti Baltarusijai, nes visada daugiau dėmesio atkreipiame į karinį pajėgumą prie sienos su Ukraina, bet nekalbame apie tai, kas vyksta Baltarusijoje“, – Briuselyje kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento teigimu, rūpestį kelia tai, kad Rusija gali priimti sprendimą neatitraukti karinių pajėgumų po Baltarusijoje vykstančių Maskvos ir Minsko bendrų karinių pratybų. Tokiu atveju, anot jo, Baltarusija taptų branduolinių raketų dislokavimo vieta.

„Baltarusija gali tapti branduolinių raketų dislokavimo vieta, jau dabar ten yra 45 tūkst. karių, karinės technikos, sraigtasparnių, oro pajėgų, ir ši įranga po karinių pratybų gali likti Baltarusijoje. Tai mums nepriimtina“, – pabrėžė šalies vadovas.

Rusija siekia išlaikyti karinio ir diplomatinio spaudimo pozicijas

Karines pajėgas prie Ukrainos sukoncentravusi Rusija siekia išlaikyti atviras tiek karinio spaudimo, tiek diplomatinio dialogo pozicijas, sako prezidentas G. Nausėda.

„Manau, Rusija siekia išlaikyti atviras abi alternatyvas, siekia tam tikro jos planų dviprasmiškumo. Mes matome karinės jėgos koncentraciją, šis procesas tęsiasi ir neturėtumėme būti klaidinami tam tikros informacijos, kad kariniai pajėgumai galbūt yra apgręžiami“, – penktadienį paskelbtame interviu televizijai „Bloomberg“ sakė prezidentas.

Aš matau pajėgų telkimą ir abi alternatyvos yra atviros. Turbūt, tai ir yra priežastis ar pagrindas Vladimirui Putinui įgyti geresnes, stipresnes derybines pozicijas, siekiant palaikyti dialogą su Vakarais.

„Aš matau pajėgų telkimą ir abi alternatyvos yra atviros. Turbūt, tai ir yra priežastis ar pagrindas Vladimirui Putinui įgyti geresnes, stipresnes derybines pozicijas, siekiant palaikyti dialogą su Vakarais“, – kalbėjo jis.

Prezidentas kartojo tikintis konflikto taikiu sprendimu bei ragino Vakarus šioje situacijoje likti vieningiems.

„Aš matau šią ėjimą šia kryptimi, ir ji teikia drąsos“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas ragino taip pat atkreipti dėmesį ne tik į sutelktas pajėgas Rusijos teritorijoje, Bet ir Baltarusijoje, kur pratyboms atsiųsti 45 tūkst. Rusijos karių, taip pat ir gausybę karinės technikos, įskaitant balistines raketas „Iskander“, galinčias nešti branduolines galvutes. 

G. Nausėda tvirtino palaikantis poziciją, jos Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvai būtų pritaikytos skubios sankcijos. Tačiau prezidentas taip pat akcentavo būtinybę toliau remti Ukrainą tiek finansinėmis bei ekonominėmis, tiek ir karinėmis priemonėmis, nes šalį paliekant investicijoms ir kapitalui tai „kuria jei ne paniką, tai didelę įtampą visuomenėje“.

Jis akcentavo, kad be pinigų Ukrainai nepavyks įgyvendinti ES reikalaujamų reformų, o jos ir yra viena iš sąlygų šalies stojimui į Bendriją ir tai sukuria užburtą ratą.

„Tai ir yra priežastis, kodėl mums reikia finansinio paketo Ukrainai. Kas dar svarbiau – reikia aiškesnės  Europos Sąjungos perspektyvos Ukrainai. Turėjome susitikimą gruodį, jame nustatyti geri tikslai ir tvarkaraštis, bet dabar, greičiausiai, reikia dar aiškesnio plano Ukrainai“, – pabrėžė G. Nausėda.

Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį.

Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO, JAV lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų ir skelbia apie Aljanso pasirengimą tiek diplomatiniam krizės sprendimui, tiek galimai agresijai.