G. Landsbergis sako nežinojęs apie dalies kolegų buvusią narystę Komunistų partijoje

„Naujiena“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas, paklaustas apie kai kurių Seimo konservatorių nuslėptą savo biografijos faktą.

„Prastai vertinu, bet tokia jau pas mus tendencija. Politikai yra apsisprendę tiesiog tų faktų nepranešti“, – teigė G. Landsbergis.

Pasak jo, siekiant ateityje išvengti tokių dalykų, reikėtų numatyti prievolę kandidatuojant nurodyti kada kokiai partijai asmuo priklausė.

„Turbūt vienintelis apibendrinimas yra kad turi būti tokie klausimai deklaruoti, kad nebūtų siurprizo nei jums, nei kolegoms. Ir nesvarbu, kur tas asmuo yra, kurioje institucijoje. Tikiuosi, kad visiems taisyklės galios tokios pačios ir visi įsirašys, kokioje partijoje kada yra buvę“, – tvirtino TS-LKD lyderis.

Prastai vertinu, bet tokia jau pas mus tendencija. Politikai yra apsisprendę tiesiog tų faktų nepranešti.

Nepaisant nuslėptos narystės Komunistų partijoje, konservatorių vadovas teigė pasitikįs tais kolegomis.

„Ką čia dabar kalbėti? Žmones pažįstu, pasitikiu, rinkėjai taip pat juos pažįsta neblogai“, – sakė jis.

„Man rodos, kad rinkėjai geba apsispręsti ir pasidaryti išvadas, remtis dabartiniais darbais arba jau ir ganėtinai ilga nepriklausomybės laikotarpio darbų eile, kuri leidžia susidaryti vaizdą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Naujienų portalas „15min“ antradienį paskelbė, kad šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, o anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų. Jo duomenimis, buvusių Komunistų partijos narių yra beveik visose Seimo frakcijose: penki Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“, po keturis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Valstiečių ir žaliųjų bei Socialdemokratų frakcijose, du – Liberalų sąjūdžio frakcijoje ir vienas Laisvės frakcijos gretose.

„15min“ Tyrimų skyrius tarp Lietuvos Ypatingajame archyve saugomų Sovietų Sąjungos Komunistų partijos ir Komjaunimo organizacijos dokumentų rado 12-os dabartinių parlamentarų asmens bylas.

Tai – konservatoriai Kęstutis Masiulis, Algis Strelčiūnas, demokratai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, „valstiečiai“ Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė, Algimantas Dumbrava, socialdemokratas Liudas Jonaitis, „laisvietis“ Artūras Žukauskas.

Konservatoriai Antanas Čepononis ir Kazys Starkevičius, socialdemokratai Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa ir Algirdas Sysas, liberalai Jonas Varkalys ir Ričardas Juška, demokratas Algirdas Butkevičius patys pripažino žurnalistams, kad priklausė Komunistų partijai.

Šių metų balandį paaiškėjo, kad pildydamas kandidato anketą priklausymo Komunistų partijai nenurodė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas antradienį svarsto Rinkimų kodekso pataisą, kad rinkimuose dalyvaujantys kandidatai nurodytų buvusią narystę Sovietų Sąjungos komunistų partijoje ir Lietuvos komunistų partijoje, eitas pareigas jų struktūrose.

Pagal projektą, jeigu kandidatas tokias pareigas nurodytų, jo rinkimų plakate šis faktas būtų paskelbtas, o jeigu jis nuslėptų šią informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruotų jo kandidatu arba pašalintų iš rinkimų.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais ji uždrausta.