Dėl Ukrainos atstatymo G. Skaistė siūlo įgyvendinti „agresorius moka“ principą

„Ukrainos atstatymas pareikalaus virš 400 mlrd. eurų, ši suma auga su kiekviena karo diena. Padengiant šiuos poreikius itin svarbus efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, o ES vaidmuo šiuo atžvilgiu yra strateginis, kadangi šalies atkūrimas ir reformų darbotvarkė turi vesti į narystę ES. Be to, privalome rasti būdus, kaip Ukrainos poreikiams panaudoti užšaldytą Rusijos turtą, taip užtikrinant „agresorius moka“ principą“, – pranešime teigia G. Skaistė.

Preliminariais duomenimis, Vakarų šalyse užšaldyta apie 50 mlrd. JAV dolerių privačių asmenų ir apie 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos centrinio banko lėšų.

Finansų ministerija pranešė, kad ministrė penktadienį ir šeštadienį dalyvaus neformaliuose eurogrupės ir ES finansų ministrų (ECOFIN) susitikimuose Stokholme, kur didžiausias dėmesys bus skiriamas ekonominėms ir fiskalinės politikos perspektyvoms aptarti, bankų sistemos stiprinimo ir finansinės paramos mobilizavimo Ukrainai klausimams.

Bus diskutuojama dėl finansinės paramos Ukrainos atstatymui koordinavimo ir finansavimo šaltinių. Iki šiol Ukrainą remiančios šalys ir tarptautinės finansų institucijos mobilizavo didžiulę finansinę paramą, tačiau šalies atstatymo poreikiai yra ženkliai didesni bei Pasaulio banko vertinimu viršija 411 mlrd. JAV dolerių.

ECOFIN posėdžio metu, be kita ko, bus diskutuojama apie kapitalo rinkų plėtros svarbą, ypač  didinant prieinamumą prie finansavimo šaltinių inovatyvioms įmonėms. Ministrai apsikeis nuomonėmis, kokie galėtų būti tolesni žingsniai siekiant proveržio vystant ES kapitalo rinkų sąjungą.

Taip pat ministrai tarsis dėl fiskalinės politikos vaidmens užtikrinant stabilų ir tvarų ekonomikos augimą ilguoju laikotarpiu bei dalinsis nacionalinėmis patirtimis įgyvendinant paramos priemones pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir verslo subjektams vis dar aukštos infliacijos kontekste.

Eurogrupės posėdžio metu didžiausias dėmesys bus skiriamas ES bankų sistemos stiprinimui. Numatoma aptarti praėjusią savaitę paskelbtus Komisijos teisinius pasiūlymus dėl bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos stiprinimo.

„Palaikome siekį sustiprinti bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą. Nors ES bankai gerai atlaikė neigiamas pandemijos ir Rusijos karo pasekmes ekonomikai, matome erdvės sistemos stiprinimui didinant atsparumą ateities sukrėtimams. Ilgainiui turime grįžti ir prie diskusijos dėl Bankų sąjungos užbaigimo, įskaitant ir bendros ES lygmens indėlių draudimo sistemos sukūrimą“, – pažymėjo finansų ministrė.