„Mes turėsime tam tikrų pasiūlymų, kokios turėtų būti korekcijos toje nuostatoje“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

„Vyriausybės programos turbūt derinimo procese pasimetė kai kurios formuluotės“, – pridūrė ministras.

Anot jo, Kinija, kaip ir anksčiau, kelia grėsmę dabartinei pasaulio tvarkai.

„Kinija ne viename fronte – tiek Europos saugumo, tiek ekonominio saugumo prasme – prisideda prie kylančių grėsmių mums, ir tiesiogiai, ir netiesiogiai įgalindama Rusiją toliau vykdyti agresiją prieš Ukrainą, imdamasi nesąžiningos ekonomikos praktikos ir įvairių kitų dalykų. Turbūt nereikia ir Lietuvos patirčių priminti. Žinoma, kad tai yra didelis sisteminis iššūkis visai dabartinei pasaulio tvarkai“, – tvirtino K. Budrys.

Atsistatydinusio Gintauto Palucko Ministrų kabineto programoje teigta, kad Kinija „tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai“, o grėsme laikytina ir „Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje“.

Tuo metu antradienį registruotame Ingos Ruginienės Vyriausybės programos projekte tokio pobūdžio teiginių atsisakoma, tik teigiama, kad bus siekiama „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.

I. Ruginienė anksčiau BNS žadėjo paspausti Kiniją pateikti atsakymą į G. Palucko Vyriausybės pateiktą pasiūlymą dėl diplomatinių santykių atkūrimo.

Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivano atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.

Birželį tuometinis premjeras G. Paluckas užsiminė, jog Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau jo nedetalizavo.

Tiesa, ekspremjeras tvirtino, kad jame nėra numatytas 2021-aisiais rudenį Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas. Tą patikino ir I. Ruginienė.

Be kita ko, Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.