Ar Lietuva pajėgi atkurti istorinį Seimo fontaną?

Istorinėje Nepriklausomybės aikštėje fontanas neveikia nuo 2008 m. Tai buvo metai, kaip šalį purtė krizė, prezidentu dar buvo Valdas Adamkus, o dabartiniai Seimo nariai dar trynė suolą.

„Reikės pakeisti vamzdžius, visą hidraulinę sistemą, nes ji, sakė, visiškai sudūlėjusi“, – reikalingus padaryti darbus vardijo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. „Ir purkštuvai pavogti“, – informavo žurnalistė. „Galbūt, nežinau. Mokyklą tuo metu baigiau, kai vyko veiksmas“, – juokėsi Seimo narys.

Nebeveikiantis fontanas išardytas 2013-aisiais, kai Lietuva ruošėsi pirmininkauti ES Tarybai. Nupjauti žalvariniai purkštuvai saugoti Trakų Vokėje, vėliau juos pavogė. Tentu uždengta konstrukcija priklausė Vilniaus savivaldybei.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šios Seimo kadencijos pradžioje savivaldybė fontaną perdavė Seimui. „Ilgai buvo Seimo neapsisprendimas – tai norime, tai nenorime, tai jūs, tai mes“, – 2021 m. kalbėjo buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Ir nors jau rodėsi šviesa tunelio gale, ilgainiui paaiškėjo, kad fontaną atstatyti sudėtinga ir Seimui.

„Blogai. Labai lėtai dalykai vyksta, deja“, – nusivylimo neslėpė „laisvietis“ V. Mitalas.

Nepradėta net projektuoti, architektai konkurse dalyvauti atsisakė, „nes jie norėjo plačiau pateikti savo viziją, o Kultūros paveldo departamentas pasakė, kad čia turi būti tai, kas buvo“, – aiškino nepajudėjusių darbų priežastis Seimo narys Paulius Saudargas.

Per tą laiką pasikeitė meras. Nors tai – nebe jo reikalas, naujasis miesto meras nori pabadyti ir su dar vienu amžinuoju, kaip nacionalinis stadionas, projektu. „Ačiū už palyginimą. Iš tikrųjų norėtųsi, kad (darbai) vienoje iš valstybės reprezentacinių aikščių greičiau judėtų“, – teigė V. Benkunskas.

Jis pasiūlė Seimo nariams dirbti drauge, mat savivaldybė ruošiasi po Seimu einančio Geležinio Vilko gatvės tunelio rekonstrukcijai iš viršaus. Tam reikia iškasti Nepriklausomybės aikštę. Sako, būtų kvaila ją vėliau sukasti taip, kaip dabar yra.

„Mes pasiūlėme savo pagalbą, o ar ja bus pasinaudota – klausimas ne man“, – sakė meras.

Mes pasiūlėme savo pagalbą, o ar ja bus pasinaudota – klausimas ne man.

V. Benkunskas rankas tiesia ir į kitą objektą. Ko gero, retas parlamentas Europoje greta turi žvyruotą aikštelę, kurios akmenys pasitarnauja per riaušes. Šis beveik 2 ha plotas – irgi patikėtas Seimui. V. Benkunskas nori jį susigrąžinti, čia regi tarptautinį verslo konferencijų centrą „kurio Vilniaus mieste mums labai trūksta, kuris buvo kažkada planuotas Sporto rūmuose“, – teigia jis.

Tačiau Seimo vadovybė dar neapsisprendė. Kai kurie sako, kad dėl tokio aukso vertės sklypo sprendimus reikėtų priiminėti ne likus keliems mėnesiams iki Seimo kadencijos pabaigos. Anot Andriaus Mazuronio, V. Benkunskui pirmiau reikėtų sunešioti nacionalinio stadiono geležines kurpes.

Kiek tokie projektai kainuotų, V. Benkunskas sako, kalbėti dar anksti. Tad jau 34-asis Nepriklausomybės atkūrimo minėjimas kovą vyks prie vis dar paslėptų fontano liekanų.