„Jausmas yra dviprasmiškas. Iš vienos pusės premjeras patvirtino nusiteikimą, kad saugomose teritorijose turi nelikti plynų kirtimų, bet iš kitos pusės (...) suprantame, kad tokio tikro nusiteikimo įgyvendinti programą nėra“, – po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku žurnalistams trečiadienį sakė organizacijas ir gyventojus vienijančios Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

„Tai reiškia, kad miškų politika nesikeičia – bus lygiai taip pat kaip dabar, su labai mažais pakeitimais, tik bus debiurokratizuota, bet iš principo plyni kirtimai nėra stabdomi“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu premjeras teigė pritariantis, kad miškams saugomose teritorijose reikia daugiau apsaugos, tačiau tai nereiškia, kad tokia pat tvarka turi būti taikoma jose įsiterpusiems ūkiniams miškams.

„Jeigu jau kažką saugoji, tai reikia saugoti tinkamai. Tai, kad ten yra įsiterpę vadinamieji ūkiniai miškai, kuriuose galimas ūkininkavimas ir miško kirtimas, nereiškia, jog tai privalome daryti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Anot jo, pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti valstybė jos valdomuose miškuose vėliau tam tikrus apribojimus taikant privatiems miškų savininkams.

Tačiau, pasak G. Palucko, nereikėtų ir visiškai naikinti miškų ūkio, kuris sudaro didelę dalį šalies ekonomikos.

„Sakyti, kad paimkime ir viską uždrauskime, tai reikštų naikinti visą pramonės šaką, darbo vietas – tai labiausiai kirstų per regionus. Todėl dabar yra balansuojami poreikiai saugoti ir išlaikyti šitą ūkio šaką“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

L. Paškevičiūtės teigimu, maždaug 15 proc. Lietuvos miškų turi tam tikrą įstatymų apsaugą, tačiau daugiau nei 80 proc. miškų galimi plyni arba išplyninantys kirtimai.

„80 proc. ir yra tai, ką žmonės labiausiai jaučia – prie miestelių, priemiesčių, saugomose teritorijose (...). Būtent šita situacija ir piktina“, – aiškino Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė sako, kad šiuo metu miškai nėra tinkamai saugomi.

„Valstybės požiūris į miškus šiai dienai yra susiklostęs toks, kad miškai yra medienai ir pinigams gaminti (...). Jeigu miško nekirstume, o jį kažkiek neišplyninant, išimant medieną atsakingai, tai ir mes, ir ateinančios kitos kartos turėtume mišką, kuris visą laiką neša naudą“, – po susitikimo ketvirtadienį teigė J. Rotomskienė.

Aplinkosaugos koalicija kiek anksčiau pranešė, jog Vyriausybė traukiasi nuo savo pažadų – atsisakoma miškų apsaugos ambicijų, spartinamas kirtimas net saugomose teritorijose, šalia gyvenviečių.

Anot sambūrio atstovų, pernai parengta Miškų įstatymo pataisa turėjo apsaugoti 33 proc. Lietuvos miškų, bet paskutiniais Aplinkos ministerijos siūlymais ši dalis sumažinta iki 18 proc.