A. Anušauskas mato poreikį už kibernetinį saugumą atsakingam viceministrui

„Ir dabar yra viceministras, kuris kuruoja šitą sritį, kiekvienas viceministras kuruoja nuo dviejų iki keturių sričių, vidurkis yra trys sritys, tokios prabangos turėti vieną viceministrą vienai specifinei sričiai mes neturime. Bet kokiu atveju, yra žmogus, kuris kuruoja, yra patarėjas, yra viceministras, kuris už šią sritį atsakingas“, – antradienį LRT sakė A. Anušauskas.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos vadovo, jei būtų numatyta steigti ketvirtą viceministro pareigybę šalia esamų trijų, jis matytų atskiro žmogaus poreikį, kuris būtų atsakingas už kibernetinį saugumą.

„Jeigu būtų ketvirtas, mes jam numatę labai svarbią sritį, vėlgi, ne iš vienos institucijos ji susideda – tai yra kibernetinio saugumo viceministras. Tai yra svarbi valstybei sritis, krašto apsauga atsakinga už Nacionalinį kibernetinį saugumo centrą, atsakinga už kertinį visos valstybės ryšį, ir čia reikalingas žmogus, kuris kuruotų šitą sritį, ir aš ketvirtą matyčiau šitą sritį“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Tokios prabangos turėti vieną viceministrą vienai specifinei sričiai mes neturime.

Jis taip pat teigė turintis numatęs kandidatus į dvi šiuo metu laisvas krašto apsaugos viceministrų pareigybes, tačiau pavardžių neįvardino.

Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pirmadienį Seime per konferenciją, skirtą apžvelgti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, pasiūlė paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą.

„Mano požiūriu, vertėtų pagalvoti, ar nereikėtų Krašto apsaugos ministerijoje paskirti viceministrą ar palikti viceministrą su vienu portfeliu, atsakingą už pilietinį pasipriešinimą, nekonvencinį kariavimą ir rezistencijos organizavimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pernai gegužę Seimas patvirtino Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją, kurioje numatyta, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.