- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako šiuo metu nematantis, kad būtų judama link politinio sprendimo dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu.
„Manau, kad šiuo atveju, kai artėja įvairūs rinkimai gal mūsų politikai tiesiog nori nuošaliau laikytis nuo tokių komplikuotų klausimų, kurie gali sukelti kažkokių nepatogumų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.
„Politinio sprendimo šiuo atveju nėra, judėjimo šioje kryptyje kol kas irgi nesimato“, – pridūrė jis.
A. Anušauskas pažymėjo, kad visos už šį klausimą atsakingos institucijos yra supažindintos su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vertinimu, o Lietuva yra vienintelė NATO Rytų flango valstybė pasirašiusi konvenciją dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo.
„Manau, kad vis tiek visi turime galvoti kaip Lietuvai efektyviau gintis, o būtent tai (kasetiniai šaudmenys – BNS) suteikia tą galimybę efektyviau gintis pavyzdžiui prieš priešo šarvuotas kolonas“, – sakė A. Anušauskas.
Rugsėjį KAM kreipėsi į Valstybės gynimo tarybos (VGT) narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Tačiau VGT tuomet nutarė šio klausimo nesvarstyti.
Politinio sprendimo šiuo atveju nėra, judėjimo šioje kryptyje kol kas irgi nesimato.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys spalio pradžioje teigė, jog šiuo klausimu laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, taip pat stinga sąjungininkų požiūrio. Dar anksčiau šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad pasitraukimas iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų gali pakenkti šalies prestižui.
KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. KAM teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
A. Anušauskas: į Valstybės gynybos plano įgyvendinimą turėtų įsitraukti savivaldybės
Krašto apsaugos ministras sako, kad į pirmadienį VGT patvirtinto Valstybės gynybos plano įgyvendinimą turėtų įsitraukti savivaldybės, kurioms yra deleguota dalis jame numatytų atsakomybių.
„Kitos institucijos – tokios, kaip savivalda – kurių Krašto apsaugos ministerija negali kaip nors įtakoti, vis dėlto turėtų įsitraukti į šio plano įgyvendinimą, nes dalis atsakomybių, parengiamųjų darbų pačių įvairiausių, yra deleguota būtent joms“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.
Jis pažymėjo, jog pirmadienį patvirtintas Valstybės gynybos planas yra vienintelis viešas planas, kuriame detaliai pavaizduota kiekvienos šalies institucijos atsakomybė atliekant strategines užduotis.
„Kiekviena institucija būtent šitame plane gali pamatyti joms skirtus įsipareigojimus. Žmonės, kurie tuo domisi, irgi gali pamatyti, kas už ką yra atsakingas, nes kiti planai (...) kaip žinia yra uždari, jie nuolat tikslinami, yra labai detalūs planai, bet jie nėra viešinami“, – sakė A. Anušauskas.
Prezidentūra nurodo, jog Valstybės gynybos planas parengtas, kad skirtingi visuotinės gynybos elementai veiktų kaip darni visuma. Jis apima ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.
Šio plano tikslas yra sutelktomis ginkluotųjų pajėgų ir NATO, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, piliečių ir jų organizacijų pastangomis ir ištekliais apginti Lietuvos suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo ginkluoto užpuolimo.
Taip pat pirmadienį numatyta įkurti Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų sąveiką tarp įmonių ir valstybės institucijų, sprendimų paiešką savivaldybių lygmenyje.
Planą rengė Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: aš turiu pakartoti savo „atkaltą“ mantrą4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako neatmetantis galimybės varžytis dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto. ...
-
D. Grybauskaitė apie Lietuvos kandidatūrą į EK: vėluojame, geriausi postai jau išdalinti32
Šalyje vis dar vykstant diskusijoms, kas galėtų tapti kandidatu į Europos Komisiją (EK), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva primti sprendimus jau pavėlavo, mat geriausi postai jau išdalinti. ...
-
Baltijos šalys NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą
Baltijos valstybės kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą, sako Lietuvos ir Estijos prezidentai. ...
-
G. Nausėda: Estijos premjerės tapimas ES užsienio politikos įgaliotine – visų mūsų sėkmė6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas Estijos premjerę Kala Kallas skirti naująja Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotine leis ne tik atstovauti „baltiškąjį naratyvą“ dėl karo Ukrainoje, bet ir ieškoti...
-
G. Landsbergis: V. Putinas nusprendė hospitalizuoti dar vieną politinį kalinį8
Pasirodžius informacijai, kad Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė „hospitalizuoti dar vieną ...
-
Apie Europos politikų paramą G. Landsbergio kandidatūrai į EK: labai miela6
Lietuvoje vis dar vykstant diskusijoms, kas galėtų tapti kandidatu į Europos Komisiją (EK), Prezidentūra nesureikšmina užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui reiškiamos Europos politikų paramos. Pasak šalies vadovo vyri...
-
V. Bakas: tai būtų lyg kova su vėjo malūnais2
Regionų administraciniam teismui atsisakius priimti nagrinėti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos narių skundą, šiai komisijai vadovavęs Vytautas Bakas neketina pakartotinai skųsti Se...
-
G. Nausėda: kiekvienas turime pareigą prisidėti kuriant stipresnę Lietuvą11
Lietuvoje minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia kiekvieno Lietuvos piliečio pareigą puoselėti valstybingumą, išlikti vieningiems geopolitinių iššūkių akivaizdoje. ...
-
Valstybės apdovanojimai – užsienio pareigūnams, Dainų šventės kūrėjams3
Šeštadienį Valstybės dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 80 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais. ...
-
Šalies vadovai: švęskime Valstybę!22
Šalies vadovai sveikina Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienos – Valstybės dienos – proga ir visus šalies žmones kviečia švęsti Valstybę. ...