- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Bayraktaro“ pirkimas pakliuvo ir į Rusijos propagandos mašiną, esą, vargingi lietuviai surinko sumą vienam menkaverčiui dronui, nepabrėžiant jo kinetinių pajėgumų. Anot Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikės Dominykos Daškevičiūtės, toks dėmesys iš Rusijos žiniasklaidos demonstruoja, kad viską darome gerai ir jiems skauda matyti tokią Lietuvą, praneša LNK.
„Matėme šitą iniciatyvą. Daug dėmesio ji sulaukė ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Visiškai neabejojome, kad ir Rusijos propagandinė žiniasklaida taip pat šią žinutę atkartos. Dėl interpretacijų nebuvome tikri, bet pobūdį, žinoma, buvo galima nuspėti – kad bus propagandinis. Toks jis ir buvo ir visiškai mūsų nenustebino“, – sakė D. Daškevičiūtė.
Iš pradžių Rusijos žiniasklaida neteikė reikšmės Lietuvos iniciatyvai pirkti „Bayraktarą“ Ukrainai, tačiau žmonėms pradėjus aktyviai aukoti, Rusijos žiniasklaida susirūpino ir pradėjo žeminti tiek pačią iniciatyvą, tiek Lietuvos žmones ir valdžią.
„Informacija apie „Bayraktarą“ pačioje pradžioje buvo daugiau nutylima, nekreipiama dėmesio į tai, bet kuomet pasirodė, kad mūsų žmonės tikrai labai greitai ir aktyviai aukoja, kad „Bayraktaro“ įsigijimas yra realus, tuomet prasidėjo reakcija iš propagandinės žiniasklaidos. Visų pirma, buvo bandoma minimizuoti patį „Bayraktarą“, kalbėti apie jį kaip apie paprastą droną, visiškai nekalbant apie jo kinetinius pajėgumus, apie jo puolamąsias savybes, žinoma. Buvo bandoma jį sumenkinti. Mūsų visuomenė, kuri aukojo „Bayraktarui“, taip pat buvo vadinama ubagais, buvo sakoma, kad patys vargetos lietuviai neturi pinigų, kainos didžiulės, valstybė nesirūpina savo žmonėmis, bet jie vargšai kažkaip iš paskutinių centų bando susimesti „Bayraktarui“, – sakė D. Daškevičiūtė.
Rusijos propaganda taip pat melavo ir apie jau numuštą lietuvių pirktą „Bayraktarą“, nors jis tuo metu dar net nebuvo nupirktas.
„Buvo ir tokia melagiena paskleista. Apskritai buvo informacijos apie patį „Bayraktarą“: kad jis visai nenaudingas, kad Rusijos kariuomenė labai daug „Bayraktarų“ numuša Ukrainoje, kad jis – neefektyvi kovinė priemonė ir pan.“ – melagingas Rusijos žiniasklaidos žinutes vardino D. Daškevičiūtė.
Tai, kad jie kreipia į tai dėmesį, parodo, kad jiems skaudu matyti tai, kas vyksta mūsų valstybėje.
Rusijos propaganda iškreipia realybę ir jos siunčiamas žinutes dažniausiai reikėtų suvokti atvirkščiai.
„Visuomet, kai reaguoja į kažką, jie bando persverti ir pateikti iš negatyvios pusės. Vien tai, kad jie kreipia į tai dėmesį, net jeigu jie pasako, kad mes esame nereikšminga, negalinga valstybė, kuri neturi kariuomenės, neturi savo sąjungininkų, tai greičiausiai parodo, kad jiems skaudu matyti tai, kas vyksta mūsų valstybėje“, – analizavo D. Daškevičiūtė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Rusijos propaganda skiriasi, priklausomai nuo to, kurioje šalyje yra skleidžiama, teigė analitikė.
„Propagandos yra daug, mes fiksuojame, kad ji yra trikryptė, t. y. skirta ir Lietuvos auditorijai, ir Vakarų auditorijai, ir Rytų auditorijai (Baltarusijai, Rusijai ir t. t.). Propagandos tikslai truputi skirtingi: mūsų auditorijai ji siekia supriešinti mūsų žmones, priešinti su valdžios institucijomis ir sumažinti mūsų norą ir valią gintis. Vakarams jie komunikuoja, kad neverta ginti Lietuvos, o savo auditoriją jie bando laikyti arčiau savęs ir bando padidinti palaikymą valstybei ir jos priimamiems sprendimams užsienio politikoje“, – aiškino D. Daškevičiūtė.
Anot D. Daškevičiūtės, Lietuvos krašto apsauga nuolat yra Rusijos propagandos taikinyje – iškreipiamas kiekvienas kariuomenės veiksmas.
Mūsų visuomenė yra pakankamai atspari dezinformacijai.
„Manau, kad reikėtų stipriai akcentuoti ir tai, kad visa Krašto apsaugos sistema nuolatos sulaukia didžiulės dezinformacijos. Šita naujiena ir jos pakreipimas apie ministrą – nieko naujo. Bet koks Lietuvos kariuomenės įsigijimas, karinės pratybos su partneriais susilaukia tikrai labai daug dėmesio: yra žeminama, bandoma parodyti, kad mes nesame stiprūs, nesame profesionalūs ir žaidžiame čia susirinkę“, – teigė Lietuvos kariuomenės komunikacijos analitikė.
Lietuviai retai įkliūva į dezinformacijos pinkles.
„Geriausias įrankis yra protas ir kritinis mąstymas. Mūsų visuomenė yra pakankamai atspari dezinformacijai ir mes matome, kad tos (propagandinės – red. past.) žinutės ne visą laiką pasiekia mūsų žmones. Svarbiausia yra edukuoti, kalbėtis su žmonėmis ir duoti jiems įrankius, kad jie patys galėtų atpažinti dezinformaciją. Aišku, yra ir politiniai sprendimai priimami“, – tvirtino D. Daškevičiūtė.
Dar vasario mėnesį Lietuvoje buvo uždrausta transliuoti propagandinius rusiškus ir baltarusiškus televizijos kanalus dėl karo kurstymo ir visuomenės priešinimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą5
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė40
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti8
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją16
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...