Amerikiečiai rugsėjį žada skelbti, kiek savo karių ateityje planuoja laikyti Europoje. O signalai kol kas nėra palankiausi.
Vilniuje viešintis amerikiečių ambasadorius prie NATO negali užtikrinti, kad amerikiečių karių liks tiek, kiek yra. Pasak jo, amerikiečiai perspės iš anksto.
„Prezidentai, galiausiai, gali priimti bet kokius sprendimus dėl pajėgų išdėstymo čia Europoje ar kitur pasaulyje. Bet nebus jokių siurprizų. Konsultuosimės su sąjungininkais, užtikrinsime, kad neliktų jokių saugumo spragų“, – patikino JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Šių metų pradžioje Europoje buvo apie 85 tūkst. amerikiečių karių. Šis skaičius kinta: karių atvyksta pratyboms, būna ir 100 tūkst.
„Nuolat peržiūrime, kaip kariai bus dislokuoti ir svarbiausia – tą darome atsižvelgdami į grėsmes tiek JAV, tiek mūsų sąjungininkams“, – pabrėžė M. Whitakeris.
Daugiausiai – 39 tūkst. – amerikiečių karių dislokuota Vokietijoje, 14 tūkst. – Lenkijoje, 13 tūkst. – Italijoje, 10 tūkst. – Jungtinėje Karalystėje.
Dar dešimtyje Europos šalių – po tūkstantį ar kelis tūkstančius amerikiečių karių. Iš Baltijos šalių daugiausiai yra Lietuvoje – tūkstantis, Estijoje – 700, Latvijoje amerikiečių karių nėra.
Amerikiečiai svarbūs ir dėl to, kad turi ginklų, kurių neturi nė viena Europos šalis.
„Vertinimo procesas vyksta ir situacija Ukrainoje bus vienas iš svarbių veiksnių, apibrėžiančių, kaip atrodys tolesnis JAV pajėgų pozicionavimas Europoje“, – aiškino krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Panašu, lyg amerikiečiai jau kurį laiką ruoštų dirvą galimam atsitraukimui nuo Europos.
„D. Trumpui yra svarbu, ką jis kalbėjo per rinkimų kampaniją: Amerikoje bus, Europoje mažiau“, – teigė ambasadorius Vygaudas Ušackas.
Pagal amerikiečių matymą, sumažinti karių Europoje galima pasiekus tam tikras sąlygas. O kai kurias amerikiečiai jau mini kaip sėkmingai įgyvendintas, pavyzdžiui, gynybos išlaidų didinimą.
„Padarėme 5 proc. BVP gynybai. Mes tą pasiekėme Hagoje. Tai nebe noras ar viltis, bet įsipareigojimas“, – akcentavo JAV ambasadorius prie NATO.
Šiemet NATO šalys sutarė 5 proc. BVP gynybai skirti iki 2035-ųjų. Nors dar ne visos šalys skiria 2 proc. BVP, dėl ko sutarta prieš dešimtmetį.
Dabar amerikiečiai sako, siekiantys kito tikslo – kad Europos šalys pačios užsitikrintų oro gynybą. Amerikiečių aviacija yra gyvybiškai svarbi tokioms šalims kaip Lietuva.
„Oro gynybos klausimai, kova su dronais ir apskritai karo inovacijos, naujovės“, – kalbėjo M. Whitakeris.
Argumentu mažinti karių Europoje gali tapti „taika“ Ukrainoje, paskelbus, neva Rusija nebekelia grėsmės. Būtent čia ambasadorius V. Ušackas mato labai daug rizikų. Ar nebus pavojingų sutarimų?
D. Trumpas kartoja, tikintis, kad taikos derybos bus sėkmingos.
„Dar nesvarstėme detalių apie saugumo garantijas. Europa suteiks reikšmingas saugumo garantijas. Jie privalo, nes jie ten yra. Mes būsime atsarginė jėga, padėsime. Jei pasieksime susitarimą, o manau, kad pasieksime, jūs neturėsite didelių problemų“, – patikino JAV prezidentas.
Sutapimas ar ne, bet derėtis su Vladimiru Putinu D. Trumpas pradėjo, kai amerikiečiai baigia savo naują gynybos strategiją. Joje ir bus matyti, kiek Europoje turėtų būti amerikiečių karių.
Rusai neslepia, kad derybose su D. Trumpu pagrindinis tikslas net ne Ukraina, o vėl pasidalinti Europą įtakos zonomis, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje mažėtų NATO pajėgų.
„Tai yra susiję ir su tuo, ką Rusija skelbia apie naują saugumo architektūrą, kur kyla rizikos, visų pirma mums, žiūrint iš Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, ar sugebėsime, ar išlaikys amerikiečiai savo karinį buvimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, – kalbėjo V. Ušackas.
Kol kas realybė priešinga – po invazijos į Ukrainą amerikiečiai atsiuntė į Europą daugiau pajėgų. Į NATO dar įstojo Suomija su Švedija.
D. Trumpui Europa nėra svarbiausias konkurencijos laukas.
Ar amerikiečiai kalba su rusais apie NATO pajėgas Europoje, nėra viešinama, o kontaktų tarp Maskvos ir Vašingtono daugėja.
Anot V. Ušacko, nors D. Trumpas vadinamas neprognozuojamu, chaotišku, bet jo veiksmai ir tikslai nuoseklūs, Europa turi pati rūpintis saugumu. Amerikai, pagal D. Trumpą, Europa turi rūpėti tik dėl pinigų.
„Sugrįžtu prie to, kas mums yra nepatogi tiesa, bet D. Trumpui Europa nėra svarbiausias konkurencijos laukas. Tai yra Kinija“, – sakė ambasadorius.
Jei Europa norės, kad amerikiečiai toliau užtikrintų saugumą, iš esmės turės tą saugumą nusipirkti.
„Europa, jei nori, kad Amerika būtų, turės pirkti amerikietiškas prekes. Ne tik karinę įrangą, bet ir didinti importą iš Amerikos, ką jis bando paskatinti per tarifų karą“, – sakė V. Ušackas.
Anot V. Ušacko, Lietuvos vadovams ir visai diplomatijai seniai pagrindinis uždavinys turėjo būti – dirbti su amerikiečiais. Ką Lietuva gali pasiūlyti galingiausiai pasaulio valstybei?
Kol kas, net jei amerikiečiai nuspręstų atsiųsti daugiau karių, Lietuva neturėtų kur jų priimti. Kariai seniai nebetelpa. Kur bus statomi nauji poligonai, žadėta skelbti dar prieš kelis mėnesius, bet Vyriausybė tyli.
