A. Kubilius: krizės yra tinkamas metas daryti permainas

„Kauno dienos“ pokalbis su A. Kubiliumi.

– Kokie pirmieji įspūdžiai iš naujos sudėties EP? Kaip ir kokiomis nuotaikomis prasidėjo darbas?

– Bendras įspūdis, kad radikalių, antieuropietiškų jėgų balsas girdimas žymiai stipriau nei buvusios kadencijos EP ir tai, be abejo, kelia nerimą, nors skaičiais didelių pokyčių nėra. Svarbūs sprendimai dėl Ukrainos, dėl kitų geopolitinių dalykų priimami svaria balsų dauguma, tačiau radikalius balsus, triukšmą salėje galima įvardyti kaip didelį skirtumą, palyginti su ankstesniu EP. Tų radikalių ir antieuropietiškų kalbų viena iš linijų visą laiką labai artima Kremliui, pasisakanti ir prieš paramą Ukrainai, ir kitus svarbius dalykus. Kita vertus, susidaro įspūdis, kad Kremlius daro įtaką radikalių jėgų plėtrai Europoje.

– Vengrijos nacionalistų lyderis Viktoras Orbanas, kreipdamasis į EP, pasisakė už permainas Europoje, o jo kreipimasis buvo pasitiktas protestais. Kaip jūs išgirdote, kokioms permainoms ragina pirmininkaujančios valstybės lyderis?

– Jo kreipimasis labai nenustebino. Tokiais svarbiais klausimais, kaip parama Ukrainai, jis praktiškai nekalbėjo. Gal labiau nustebino jo reagavimas į jam išsakytą kritiką, kurią išsakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir kitų proeuropietiškų grupių EP vadovai. Jis į tai reagavo labai aštriai ir populistiškai. Apskritai, jo kreipimasis pasirodė kaip populisto, skirto vidinei Vengrijos auditorijai, o ne sprendžiant europinius reikalus. Mes nematėme tikro europiečio, nematėme, kad ir laikinai einančio, bet ES lyderio pasirodymo ir tai turbūt nieko nenustebino.

– V. Orbano Vyriausybė, artimiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė ES, nesutaria su partnerėmis daugeliu klausimų – nuo pagalbos Ukrainai iki daugybės vengrų įstatymų, kurie, anot ES, rodo demokratijos nuosmukį šalyje. Jūs bene pirmasis kreipėtės į ES, kad Vengrijos ministras pirmininkas laužo stojimo sutartį.

– Akivaizdu, kad V. Orbano veiksmai kelia didelį susirūpinimą. Tai matėsi ir salėje, ir girdėjosi įvairiose kalbose, bet ar dėl to galima imtis kokių nors veiksmų, kalbos dar nebuvo. Mano įsitikinimu, V. Orbano veiksmai akivaizdžiai pažeidžia ES sutarties 4 straipsnį, kuris reikalauja, kad šalys narės lojaliai įgyvendintų pagrindinius ES tikslus ir demonstruotų nuoširdaus bendradarbiavimo nuostatas. Vengrija šiuo požiūriu elgiasi visiškai priešingai ir nevykdo sutarties, kurią visi esame pasirašę ir įsipareigoję įgyvendinti ir kurios principus privalo ginti įvairios ES institucijos, taip pat ir ES Teisingumo Teismas.

Andrius Kubilius. Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Apie jūsų išėjimą į EK. Kai jau buvo aišku, kad EK būsite atsakingas už gynybą ir kosmosą, ar įsivaizdavote, ką dirbsite kasdien?

– Tai aiškiai surašyta programiniame dokumente, kurį man įteikė U. von der Leyen kartu su kitais EK nariais jau pirmą dieną, kai buvau įvardytas oficialiai. Jame labai aiškiai įvardyta kokių pagrindinių tikslų man, o kartais ir su kitais komisarais kartu, teks siekti.

Pagrindiniai darbai susiję su ES gynybos pajėgumų stiprinimu, prie kurio ES gali prisidėti turėdama unikalių galimybių, atrasdama papildomų finansų, naudodama teisinio reguliavimo mechanizmus. Šiuo atveju mes tikrai nekonkuruojame su NATO gynybos planais ar aukštąja karine vadovybe, bet tikrai galime padėti šalims narėms stiprinti savo gynybos pramonę ir pasiruošti sukaupti tokių ginklų atsargų, kurios būtų reikalingos tam, kad būtų galima atgrasinti bet kokį priešininką, įskaitant ir agresyvią Rusiją, pasirūpinti gynybos pramonės išvystymu ir kariniu mobilumu.

Lygiai taip pat ir kosmoso pramonė. Visa tai yra išsakyta trumpame dokumente, bet jo įgyvendinimas reikalaus didelių pastangų. Verta pažymėti, kad gynybos stiprinimas europiniu mastu – labai ryškus naujosios EK veiklos prioritetas. Tai labai aiškiai atsispindi programinėse nuostatose, kurias EK pirmininkė yra paskelbusi. Tenka labai didelė atsakomybė, kurios realizavimas reikalaus ypatingų pastangų, nes iki šiol EK tokio tiksliai įvardyto gynybos komisaro neturėjo. Tenka pradėti arti visiškai naują vagą. Visiškai akivaizdu, kad, norint pasiekti tai, ko yra tikimasi, reikės ieškoti didelių papildomų finansų. Apie tai kalbama nuostatose, kurios yra įteiktos man. Kai kas kritikuoja, kad šiame portfelyje nėra didelių pinigų, skirtingai nuo kitų komisarų portfelių. Taip, šitas portfelis kol kas didelių pinigų neturi, bet jis turi didelių atsakomybių surasti papildomų lėšų ir sustiprinti tai, kas šiandien yra svarbiausias prioritetas, t. y. gynybiniai Europos pajėgumai.

Mes tikrai (...) galime padėti šalims narėms stiprinti savo gynybos pramonę ir pasiruošti sukaupti tokių ginklų atsargų, kurios būtų reikalingos tam, kad būtų galima atgrasinti bet kokį priešininką, įskaitant ir agresyvią Rusiją.

 

– U. von der Leyen kalba apie 500 mlrd. eurų paketą, kurio reikia per artimiausius dešimt metų. Ar jums tai atrodo pakankama?

– Čia yra sprendimas, kurio reikia ieškoti gana greitai ir aš džiaugiuosi, kad tokios kalbos jau prasidėjo. Visiškai akivaizdu, kad per pastarąjį dešimtmetį, po finansų krizės ir iki karo Ukrainoje, ES šalių lėšos, skirtos gynybai, buvo tikrai per mažos, akivaizdi dauguma šalių nevykdė 2 proc. įsipareigojimo ir dabar tą skirtumą reikia skubiai padengti, turint omenyje, kad tam skirtas laikas turi būti labai trumpas.

Kita vertus, jau dabar prasideda pasiruošimas diskusijoms dėl naujos finansinės perspektyvos, t. y. dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, kuris turės būti patvirtintas 2027 m., kaip tik tuo metu pirmininkaus Lietuva. Tikimės, kad tame daugiamečiame biudžete gynybai bus skiriama žymiai daugiau lėšų, nei buvo skiriama iki šiol.

Šiomis galimybėmis reikia rūpintis ir ieškoti greitų sprendimų, nelaukiant 2027 m. Programinėse nuostatose, kurios skirtos man, EK pirmininkė labai aiškiai įvardija reikšmingą tikslą – įgyvendinti tokias priemones, kurios padėtų visoms ES narėms pasiruošti, o kartu ir atgrasyti galimą karinę agresiją prieš kurią nors iš šalių.

Pirmą kartą ES vadovybė apie tokį galimą iššūkį kalba labai atvirai. Mano programinėse nuostatose pirmasis punktas suteikia man atsakomybę kartu su viceprezidente Kaja Kalas parengti priemonių, kurios padėtų šalims narėms pasiruošti ekstremaliems kariniams netikėtumams.

– Gynybos komisaro postas iš pradžių vadintas labai svarbiu ES ambicijoms persiginkluoti, bet vėliau imta abejoti, kokių realių galių turės šis pareigūnas. Jau praėjo šiek tiek laiko. Dabar jau, ko gero, neabejojama gynybos eurokomisaro galia?

– Tai atspindi EK pirmininkės U. Von der Leyen labai aiškų požiūrį, kad ES gynybos potencialo stiprinimas yra vienas svarbiausių prioritetų. Jo įgyvendinimas priklausys ne tik nuo EK pirmininkės ir komisaro, manęs paties, bet ir labai stipriai nuo šalių narių supratimo. Teks dėti daug pastangų, kad įtikintume, jog gynybos reikaluose ES gali padėti šalims narėms stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir įgyvendinti įvairius naujus programinius reglamentus.

Andrius Kubilius. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tikiuosi, kad Lietuva vaidins svarbų vaidmenį remdama U. Von der Leyen išdėstytas nuostatas ir suprasdama, kad bendros ES pastangos gynybos srityje vertos šalių narių paramos ir Lietuvos lyderystės, kad ES įveiktų dabar matomas problemas, nes karinė pramonė Europoje yra nelabai sveikos būklės. Europiečiai iš karinės pramonės perka tik 20 proc. reikalingos karinės įrangos, todėl Europos karinė pramonė yra, vadinkime, apsilpusi. Matėme tai visai neseniai, kai prasidėjus karui prieš Ukrainą Europai buvo labai sunku atrasti ir pagaminti 1 mln. artilerijos sviedinių Ukrainai. Tai rodo, kokia yra padėtis. Kai kur gerėja, kai kur stiprėja, bet tai reikia daryti žymiai greičiau ir radikaliau.

– Mario Draghi konkurencingumo ataskaitoje, kuri rugsėjį buvo pateikta EK pirmininkei U. von der Leyen, verčia permąstyti Europos ekonomikos kryptį. Europa raginama pradėti rūpintis savo gamintojais, savo technologijomis ir rinkomis, skubiai investuoti į inovacijas, plėtrą ir gamybą čia, Europoje. Ką jūs manote?

– M. Draghi raportas yra labai strateginis, vadinčiau net epochinis, kuriame labai aiškiai parodytos ES ekonomikos problemos, kaip galime prarasti savo konkurencinius gebėjimus pasaulio rinkose. Įdomu, kad kalbėdamas apie tai, kaip Europa turėtų įveikti iššūkius esant globaliai konkurencijai, M. Draghi daug dėmesio skyrė gynybos ir kosmoso pramonei.

Jis aiškiai įvardijo ir tai visi gerai suprantame, kad pasaulyje, tose pačiose JAV, gynybos ir kosmoso pramonė ir anksčiau, ir dabar vaidina labai didelį vaidmenį, į verslą, ekonomiką įnešdama visiškai naujų technologijų. JAV yra sukūrusi nemažai institucijų ir finansinių mechanizmų, kaip skatinti gynybos pramonės inovatyvumą, atrasti naujų technologijų, kurios pasklinda po visą ekonomiką.

Lygiai tą patį turime daryti Europoje. Kad ir palydovinės sistemos „Galileo“ ar „Kopernikus“, kurios yra pirmaujančios visame pasaulyje ir teikia reikšmingas paslaugas pirmiausia plačiajai visuomenei. Noriu priminti, kad „Galileo“ yra pati tiksliausia pozicionavimo sistema, naudojama visose GPI sistemose ir turi 5 mlrd. vartotojų.

Yra kuo pasidžiaugti, bet turime matyti, kad, be reikšmingų investicijų į tolesnę šių technologijų plėtrą, galime sparčiai prarasti savo konkurencinius pranašumus.

– Atviru tekstu kalbama, kad esame ištikti didžiausios saugumo krizės visame Europos žemyne po Antrojo pasaulinio karo. Jūs du kartus buvote premjeru. Abu kartus per krizes, netgi buvote pavadintas Krizių premjeru. Kaip bus einant, na, ne visai tas pačias pareigas, trečią kartą?

– Galiu pasakyti, taip jau yra, kad su tomis krizėmis tenka susidurti. Tik jau ir mano patirtis, platesnė istorinė patirtis, kitų šalių patirtys, ES kūrimosi patirtis labai aiškiai demonstruoja vieną tiesą – krizės yra tinkamas metas daryti permainas tose srityse, kuriose tų permainų nebuvo daroma, nors reikėjo, ir kurias ta krizė yra ištikusi.