Lietuvis įspėja susiruošusius išvykti: paruoškite vaikus emigracijai

Nors vaikinas šioje šalyje jau daug metų, jis tikina, kad tai nieko nereiškia, o emigracija nepasiruošus yra pats žiauriausias dalykas, kuris gali nutikti vaikui.

Prieš 15 metų, kai Kristupui buvo vos septyneri, jo mama nusprendė vaikiną išsivežti gyventi į Vokietiją, mažą miestelį prie buvusios šalies sostinės Bonos: „Susiklostė tokia situacija gyvenime, kad mano mama Vilniuje susipažino su mano buvusiu patėviu, jis Lietuvoje atostogavo. Jie pabendravo, pabuvo ir tada gal po 4-5 mėnesių mama nusprendė kraustytis į Vokietiją kartu su manimi“, – pasakoja pašnekovas. Koks tuo metu sutrikęs jis buvo, vaikinas net negali paaiškinti žodžiais. Kristupo mama dirbdavo daug, o jis tuo metu jautėsi vienišas ir piktas:  „Aš čia atvykstu be jokios šeimos, draugų kažkiek buvo, bet vis tiek nebuvo čia šeimos. Mamai irgi nebuvo lengva, man irgi reikėjo iš naujo čia prisitaikyti“, – prisimena Kristupas.

Vaikinas tikina supratęs, kaip svarbu vaiką paruošti emigracijai ir daug kalbėtis, gal net kreiptis pagalbos į specialistus. Svetimoje šalyje Kristupas pradėjo maištauti, daryti viską, kad mama persigalvotų ir leistų grįžti į Lietuvą: „Labai norėjosi grįžt į Lietuvą. Lietuvoje visą laiką per atostogas atvažiuoji, pasaka, visi manęs pasiilgsta, apie nieką nereikia galvot, puiku, faina“, – prisiminimus pasakoja pašnekovas. Staiga vaikino pažymiai suprastėjo, prasidėjo kasdieniai pykčiai su mama, apsilankymai pas psichologą: „Tiesiog norėjau parodyt, kad man dabar čia nepatinka ir aš noriu išvykti, viskas“, – pasakoja Kristupas.

Tiesiog norėjau parodyt, kad man dabar čia nepatinka ir aš noriu išvykti, viskas.

Svetima šalis nebuvo vienintelė Kristupo maištavimo priežastis, vaikinas nemėgo naujojo mamos sugyventinio: „Vienas kitam rodėm, kad draugystės tarp mūsų nebus“, – prisimena pašnekovas. Patėvis nuolatos keiksnodavo vaikiną, bardavo bei kritikavo kiekvieną jo žingsnį: „Būdavo, kai mama išvažiuoja į komandiruotes, likdavau su juo dviese, tai būdavo košmaras“, – prisimena vaikinas ir graužiasi, kad tuo metu neturėjo drąsos visko papasakoti mamai.

Po keletą metų trukusio maišto ir barnių su mama, vaikinui buvo leista grįžti pas senelius į Lietuvą, tačiau neilgam. Gimtinėje sekėsi ne ką geriau, geri seneliai ir didelis draugų būrys susuko galvą, paauglio elgesys tapo dar blogesnis ir pažymiai smarkiai suprastėjo: „Nebuvo jokių derybų, mama nebeleido rinktis to, ko norėčiau aš. Ji pajuto, kad davė man per daug laisvės, todėl buvo itin griežta“, – prisimena jis. Grįžus į Vokietiją vienas incidentas pakeitė Kristupo požiūrį į gyvenimą ir jis pasikeitė kardinaliai.

Koks įvykis sukrėtė ir privertė susimąstyti emigrantą K. Načajų, galėsite sužinoti laidoje „(Ne)emigrantai“, antradienį, 19:30 val., per LRT televiziją.