Žinomi žmonės apie galimybių pasų tikrinimą: saugok, Dieve, apsaugos darbuotojus

„Džiaugiuosi, kad nuo šiandien eidama į „Maximą“  žinosiu, jog vaikštau tarp protingų žmonių“, – pirmadienį feisbuke rašė menininkė Monika Dirsytė.

Komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis siuntė užuojautos žodžius apsaugos darbuotojams, kuriems tenka tikrinti parduotuvių lankytojų galimybių pasus. „Let the hunger games begin! (Tegul prasideda bado žaidynės, liet., aut. past.) Ir saugok, Dieve, visus supermarketų apsauginius, nes velnias težino, kas šiandien jų laukia!“, – rašė S. Vaitulionis.

TV ir radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė teigė, kad specialiai važiavo į prekybos centrą „Akropolis“ ir ten nemalonių situacijų ji nepastebėjo. „Specialiai nuvažiavau į akrą, gražu ir ramu“, – rašė žinoma moteris.

Tinklalaidžių kūrėjas Skirmantas Malinauskas apie laukiančius pokyčius prekybos centruose rašė sekmadienį. „Daug kartų sakiau, kad nesuprantu, kodėl taip padaryta. Nelogiška, kad didžiausios rizikos asmenys nukreipiami į mažiausias parduotuves, kur mažiausias plotas, mažiausi atstumai, mažiausiai darbuotojų, mažiausiai kasų, mažiausios galimybės valdyti eiles ir t.t. Taip pat nesuprantu atsipalaidavimo su galimybių pasu. Vakcina nereiškia, kad negali užsikrėsti. Pavyzdžiui, kodėl atsisakoma kaukių patalpose, kur daug žmonių, o grūstys ten dar padidės dėl eilių tikrinant įeinančius? Juk pirkdamas nei valgai, nei geri, šalia daug žmonių, salės darbuotojai kontaktuoja su tūkstančiais klientų per dieną“, – S. Malinauskas teigė, kad savo įpročių kol kas keisti neketina ir tikėjosi, kad bus sąmoningų žmonių, kurie vis tik ir toliau rūpinsis savo bei aplinkinių saugumu.

„Užsidėti kaukę einant apsipirkti uždarose patalpose, kol pandemija neįveikta, yra ne kažkoks valstybės primestas lažas, o sveikas protas. Prisiminkim, kaip buvo šluojamos kaukės, nors ministras aiškino viešai, kad jų visai nereikia. Laikytis atstumų, vengti fizinio kontakto, dezinfekuoti rankas, dengti nosį ir burną, gerbti ir saugoti prekybos centruose dirbančius yra mano laisvas pasirinkimas, kurį raginu daryti ir jus“, – rašė vyras. 

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė negaili kritikos galimybių pasui.  Anot jo, dabar, kai šalyje atsiranda vis daugiau viruso atmainų, pavyzdžiui – delta – galimybių pasas absoliučiai nieko neišsprendžia. Delta atmainą platinti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti asmenys: „Jei mes nesiginčijame dėl to, kad ir skiepytas ir neskiepytas platina virusą, tuomet kokia viso to idėja? Kaip galima pagrįsti žmonių skaidymą į skiepytus ir neskiepytus, ir riboti teises neskiepytiems, jei skiepytas virusą gali platinti lygiai taip pat? Kai kalbame, kad yra mažiau ar daugiau šansų, aš visuomet remiuosi vienu paprastu dalyku – kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, o ginčą išspręs teismas. Medicinos atveju, deltos atveju, čia viskas pasikeitė.“

Konservatorius Linas Slušnys pirmadienio vakarą laidoje „Karštai su tv3.lt“ tikins, kad „tikrai atsakingas žmogus, kuris rūpinasi savo valstybe, jis turi turėti daugiau galimybių. O tas, kuris yra užsispyręs ir nenori… Dauguma yra prisiskaitę sąmokslo teorijų apie plokščią žemę ir bando tapti tais, kurie visiems kitiems diktuos sąlygas. Tam sakau ne.“

Kaip jau buvo skelbta, turintiems galimybių pasą žmonėms netaikomi jokie apribojimai, tačiau jiems ir toliau rekomenduojama laikytis saugumo priemonių, pavyzdžiui, dezinfekuoti rankas, išlaikyti atstumą, dėvėti kaukes.

Neturintiesiems galimybių paso bus draudžiama lankytis nebūtinųjų prekių parduotuvėse, dideliuose prekybos centruose, turgavietėse (kai plotas viršija 1,5 tūkst. kv. metrų), jie negalės gauti grožio paslaugų, lankytis sporto klubuose ar dalyvauti renginiuose, į kuriuos susirenka daugiau nei 500 žmonių.

Vietoje galimybių paso gyventojai taip pat gali naudoti vieną iš medicininių dokumentų iš e. sveikatos sistemos: ES skaitmeninį COVID-19 sertifikatą; vakcinacijos išrašą; dokumentą, įrodantį, kad persirgta COVID-19 liga; ar neigiamo testo rezultato išrašą.