Nauja realybė: vieni galimybių paso patikrą priima palankiai, kiti tai vadina beprotnamiu

Ligoninėms pildantis COVID-19 pacientais, daugiau viešųjų erdvių nuo pirmadienio bus prieinamos tik su galimybių pasu, išduodamu pasiskiepijusiems, persirgusiems arba nuolat besitestuojantiems žmonėms.

Jau ryte prie įėjimo į Mindaugo gatvės „Maximą“ Vilniuje žmones pasitiko du darbuotojai – į parduotuvę klientai galėjo patekti tik parodę dokumentus su unikaliu QR kodu.

Tai – viena iš 75 prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių, į kurias patekti galima tik su galimybių pasu.

Žmonės jau pratinasi prie naujų ribojimų.

„Logiška, viskas tvarkoje“, – sakė iš „Maximos“ išėjęs Donatas Alešiūnas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Nepasiskiepijusių karantinas“

Prie Kauno „Akropolio“ pirmadienio rytą sukamos prekybos centro durys išjungtos, o lankytojai kreipiami pro šalia esantį įėjimą. Čia trejetas darbuotojų telefonais skenuoja galimybių pasus.

Užėjus gausesniam lankytojų srautui, prie įėjimo susidaro nedidelė eilė, tačiau ji netrunka ištirpti, o dauguma žmonių telefonus su galimybių pasu ar popierinius jo variantus ruošia iš anksto.

Galimybių pasas Lietuvoje kaip daugiau privilegijų imunitetą turintiems žmonėms suteikianti priemonė įvestas dar gegužės pabaigoje, tačiau jau tuomet Vyriausybė teigė, kad jo prireiks rudenį, kai suprastės epidemiologinė situacija.

Kad tik ji padėtų... Gal ir gerai – sirgimų daug, mirčių daug – gal ir gerai, kad sugriežtino.

Ligoninėje esančių COVID-19 pacientų skaičiui peržengus sutartą 300 ribą, Ministrų Kabinetas dar rugpjūtį nusprendė uždrausti be galimybių paso patekti į didesnius prekybos ir pramogų centrus, kavines, kirpyklas ir kitas vietas, kur teikiamos nebūtinosios paslaugos, o priemonių įsigaliojimą numatė rugsėjo 13 dieną.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pavadino tai „nepasiskiepijusių karantinu“.

Ruošiantis naujiems ribojimams, nuo rugsėjo pradžios galimybių pasas pradėtas išdavinėti Lietuvos pašto skyriuose, „Sodros“ padaliniuose ar vaistinėse, kiek anksčiau Registrų centras vyko ir į mažesnius miestelius, sudarant galimybę kuo patogiau gauti šį dokumentą.

Vilniuje apsipirkusio odontologijos srityje dirbančio 30 metų D. Alešiūno teigimu, kol kas tai efektyviausias būdas valdyti pandemiją.

„Jei kas sugalvotų geresnį būdą, kaip visa tai valdyti, tai tegul pasiūlo, o ne tik verkia“, – sakė vyras.

„Tikrai jokių problemų nekilo, pas mane darbe tikrina galimybių pasą, tai jis išsaugotas telefone. Be to, iš „Maximos“ vakar dar žinutę gavau, tai žinojau, kad reikėsi šiandien jį čia pateikti“, – tvirtino 40-ies Irina Gerasimčik, dirbanti universitete.

Ji teigė besitikinti, kad nauji ribojimai paskatins daugiau žmonių vakcinuotis nuo koronaviruso: „Kuo greičiau visi pasiskiepys, tuo greičiau ta visa nesąmonė ir baigsis“.

Į Kauno „Akropolį“ užėjusi 83-ejų pensininkė Jadvyga nerimavo, kad dabar į prekybos centrus nebegali ateiti jos dukra, draugė, o pati tvarka nesanti tokia patogi, bet vylėsi, kad ji padės įveikti pandemiją.

„Kad tik ji padėtų... Gal ir gerai – sirgimų daug, mirčių daug – gal ir gerai, kad sugriežtino“, – sakė moteris.

Kritikai: tvarka segreguoja

Nors dauguma žmonių dar prieš patekdami į parduotuvę rankoje jau turi telefoną ar popieriaus lapą, ant kurio pavaizduotas QR kodas, ne visiems ryte apsipirkti atskubėjusiems žmonės pavyko tą padaryti.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prekybos centrai ir kitos viešosios erdvės užsivers maždaug 30 proc. suaugusių šalies gyventojų, nebent jie testuosis nuo koronaviruso mokamai.

Vienas galimybių paso neturėjęs vyras į Mindaugo „Maximą“ Vilniuje nebuvo įleistas, tad besikeikdamas grįžo atgal į automobilį. Vyras su BNS kalbėti nepanoro.

Nepatekau į parduotuvę, neįleido. Namie galimybių pasą pamiršau, einu pasiimti.

Į parduotuvę Vilniuje nebuvo įleista ir pensininkė Janina Karmaza.

„Nepatekau į parduotuvę, neįleido, – sakė 80 metų moteris, – namie galimybių pasą pamiršau, einu pasiimti“.

Ji teigė mananti, kad šios priemonės yra perteklinės.

„Man atrodo, kad pats žmogus žino, kad jei serga, tai niekur eiti ir nereikia.  Aš jei sergu, tai ir neinu niekur, manau, kad ir kiti taip daro“, – kalbėjo J. Karzmaza.

„Durdomas! (Beprotnamis – BNS)“ – piktinosi nepasiskiepijęs ir į Kauno „Akropolį“ neįleistas 55-erių Kastytis, pavadinęs tvarką kvailyste.

„Kiek krautuvių bankrutuos, jeigu kiekvieną žmogų šitaip tardys? Senelis ateis nusipirkti pieno ir ką? Neįleis!“ – kalbėjo jis.

Dėl naujos tvarkos per kiek daugiau nei mėnesį buvo surengtos dvi protesto akcijos. Viena iš jų, vykusi prie Seimo, baigėsi riaušėmis.

Į mitingą atėję žmonės piktinosi, kad galimybių pasas – segregacijos įrankis, skirstantis žmones į dvi grupes – paskiepytuosius ir ne.

Jų teigimu, apsunkinant gyvenimo sąlygas, valdžia verčia žmones skiepytis, nors tai turėtų būti laisvas pasirinkimas.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 4,7 tūkst. žmonių, šiuo metu serga per 9,6 tūkst. gyventojų, ligoninėse gydoma apie 850 asmenų.

Nuo pandemijos pradžios šalyje COVID-19 susirgo daugiau nei 300 tūkst. žmonių.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00