Lietuvos nacionaliniame muziejuje vakar atidaryta vieno žinomiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino fotografijų paroda "Tėvynė Lietuva". Ji skirta fotografo 100-osioms gimimo metinėms.

Parodoje eksponuojama tik nedidelė dalis tarpukario fotografo V.Augustino palikimo, kurį jis padovanojo Lietuvai, Nacionaliniam muziejui.

Prieš šimtmetį Lietuvoje gimęs V.Augustinas pradėjo fotografuoti gimtuosiuose Leliūnuose, jų gyventojams darė paso nuotraukas. Trečiajame dešimtmetyje persikėlęs į Kauną pradėjo dalyvauti Lietuvos fotografijos mėgėjų sąjungos veikloje, o 1937-aisiais jau buvo įvertintas tarptautinėje Paryžiaus meno ir technikos parodoje – už fotografijas apdovanotas aukso medaliu.

1944-aisiais V.Augustinas pasitraukė į Vakarus, po 50 metų grįžo į Lietuvą, 1999-aisiais čia ir mirė.

"Grįždamas į Lietuvą jis mums atsiuntė daugiau kaip 2 tūkst. negatyvų – visą savo archyvą. Kai jis išvyko, pasiėmė tik medinį lagaminėlį su negatyvais ir grįžęs mums jį grąžino", – pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

V.Augustino nuotraukas šiai parodai parengė ir atspaudė fotografas Algirdas Juodis. Pasak muziejaus direktorės, jose – Pirmosios Lietuvos Respublikos panorama.

Eksponuojamose fotografijose – 1940-ųjų Vilniaus ir Kauno architektūra, miestų panoramos, Lietuvos peizažai.

Taip pat yra nuotraukų, darytų 1945–1949 m., kai jis gyveno vadinamosiose dipukų stovykose Vokietijoje ir fiksavo lietuvių gyvenimą.

"V.Augustino fotografija apėmė beveik visą Lietuvos gyvenimą, ir praėjus 60 metų matom, jog svarbu buvo ne tai, kad viską fotografavo, bet kad jis suvokė, ką fotografavo, todėl tai vertinga, nes mes tokių darbų iš Pirmosios Respublikos beveik neturim, mums tai yra kaip epochos liudininkas", – sakė B.Kulnytė.

V.Augustino paroda "Tėvynė Lietuva" Nacionaliniame muziejuje veiks iki rugsėjo pabaigos.