Rytprūsių kūrėjų akvarelių ir pastelių ekspozicijos atidarymu šią savaitę Klaipėdoje startavo parodų ciklas "XIX–XX a. Mažosios Lietuvos ir Nidos kolonijos dailininkų kūryba".

Šaltajam metų laikotarpiui klaipediečiams malonią staigmeną paruošė Ievos Simonaitytės biblioteka su VšĮ "Nidden". Bibliotekos trečiojo aukšto hole įkurdintą ekspoziciją pristatė Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos vedėja dailėtyrininkė Irmantė Šarakauskienė.

Grąžina į Lietuvą

2007-aisiais susikūrusios Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos tikslas – sugrąžinti į Lietuvą Prūsų Lietuvos dailininkų tapybos ir grafikos darbus, šiandien pasklidusius po įvairias Europos šalis, ir parodyti juos kraštiečiams bei priminti krašto turtingo dailės paveldo akcentus – Karaliaučiaus menų akademiją (1842–1945) ir jos garsiuosius auklėtinius bei Nidos dailininkų koloniją.

Daugiau nei 100 metų ir tik valanda kelio skiria mus nuo to laikmečio ir laukinės Kuršių nerijos gamtos, kuri ir tapo menininkų traukos centru, vėliau pavadintu Nidos dailininkų kolonija. Kaip pasakojo I.Šarakauskienė, pirmieji lankęsi Kuršių nerijoje ir ją tapę buvo vietiniai dailininkai, kilę iš Klaipėdos krašto. XIX a. pabaigoje civilizacijos nepaliestą gamtą, nuošalius žvejų kaimelius Kuršių nerijoje atrado Karaliaučiaus menų akademijos profesoriai ir jų mokiniai. XX a. pradžioje Nida tapo pamėgta vokiečių menininkų vasarojimo ir kūrybos vieta. Juos žavėjo Kuršių nerijos gamta, architektūra, žvejų gyvenimo būdas ir ritmas. "Paskendau spalvose ir šviesoje gamtos, kuri čia dar nepaliesta žmogaus rankos", – rašė iškiliausias Nidos menininkas Maksas Pechsteinas (1881–1955).

Pirmoji iš penkių

Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus direktoriaus, krašto dailės istorijos žinovo J.Barfodo teigimu, iki 1945-ųjų Nidoje viešėjo ir kūrė per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Rytprūsių. Nidos dailininkų kolonija savo dydžiu ir reikšme nenusileido kitoms Europos menininkų kolonijoms (Barbizono Prancūzijoje, Aarenshopo Vokietijoje, Abramcevo Rusijoje ir kitoms). Bet Antrasis pasaulinis karas nutraukė jos istoriją.

Penkiose parodose, kurios I.Simonaitytės bibliotekoje bus atnaujinamos kas mėnesį, planuojama pristatyti įvairių tematikų, atlikimo technikų ir skirtingų žanrų ekspozicijas.

Organizatoriai ciklą pradėjo tapybos darbais – akvarelėmis ir pastelėmis. Pirmoje parodoje eksponuojami nuotaikingi ir romantiški Rytprūsių dailininkų kūriniai, tarp kurių – Karaliaučiaus menų akademijos direktoriaus L.Detmano, garsių Nidos tapytojų G.Gelbkės, R.Birnstengelio ir kitų paveikslai.

Bibliotekos "Vieno paveikslo" galerijoje iki gruodžio pabaigos galima stabtelėti prie Nidos meno židinio įkvėpėjo E.Bischoffo-Culmo drobės "Jauna pora pakeliui į bažnyčią" (maždaug 1904 m.).

Užbaigs graviūromis

Sausį bus pristatyti dailininkai kraštiečiai. Tai – ir Memelio tapytoju vadintas G.Boese, ir D.Staschus, Vokietijoje tapęs nepralenkiamu spalvotų medžio raižinių meistru, taip pat Priekulėje gimęs ir augęs R.Gleichas bei kiti.

Vasarį ir kovą "Nidden" draugija ten pat ruošiasi pristatyti Nidos kolonijos dailininkų aliejinės tapybos darbų parodas "Šiaurės Sachara" ir "Moterys tarp gėlių". Vienoje jų – būdingi Kuršių nerijai ir pamariui peizažai, kitoje – charakteringi pamariečių, žvejų moterų, miestiečių ir aristokračių portretai bei spalvingi natiurmortai.

Balandį ciklą užbaigs XIX–XX a. Mažosios Lietuvos ir Nidos kolonijos dailininkų, kurių darbai kabo Europos muziejuose, – L.Corintho, M.Pechsteino, K.Kollwitzo ir K.Schmidt-Rottluffo graviūrų paroda.