Radvilų rūmų muziejuje atidaryta ilgalaikė paroda "Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos". Joje eksponuojami pastarąsias aštuonias vasaras Dubingiuose vykusių archeologinių kasinėjimų radiniai, atskleidžiantys kunigaikščių paveldą.

Ekspozicija "Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos" eksponuojama Vilniuje, XVII a. viduryje kunigaikščio Jonušo Radvilos pastatytoje rezidencijoje – Radvilų rūmų muziejuje.

Joje eksponuojama Radvilų tėvonijoje ir kapavietėje, Dubingių piliakalnyje, 2003–2011 m. per kasinėjimus surasti archeologiniai radiniai, atskleidžiantys kunigaikščių tėvonijos paveldą. Pasak archeologo Albino Kuncevičiaus, muziejuje eksponuojama tik nedidelė dalis radinių.

"LDK istorija be Radvilų neįsivaizduojama, jie buvo turtingi, ėjo aukštas pareigas, titulais ir nuopelnais buvo svarbūs. Norėjome žmones suintriguoti – ateikit į Vilnių ir važiuokit į Dubingius", – sakė prof. dr. A.Kuncevičius, archeologinės ekspozicijos autorius.

Radvilos – viena garsiausių LDK didikų giminių, dalyvavusi senosios Lietuvos valstybės gyvenime nuo XV a. pradžios iki jos sunaikinimo XVIII a. pabaigoje.

Ekspozicijoje atspindima žymiausių Biržų ir Dubingių Radvilų giminės atstovų politinė, religinė, kultūrinė veikla ir mecenatystė giminės klestėjimo laikotarpiu – XVI ir XVII a.

"Pirmoje vitrinoje sudėjome XV a. radinius, nes Dubingiai pirmą kartą ryškiau blykstelėjo Vytauto laikais. Iš tokių retų daiktų, kurie bet kuriam archeologui reti visoje Lietuvoje, – tai šachmatų figūra, rašymo priemonė stilius, čia kauliniai daiktai, auskarai dažnesni, bet auskarų liejimo forma labai reta", – teigė A.Kuncevičius.

Dar vienas retų radinių, pasak A.Kuncevičiaus, stiklinės vyno taurės, nes stiklas retai išlieka. Ekspozicijoje – ir kokliai, lėkštės, monetos, pypkės. Viena pypkė buvo rasta pamatų duobėje, ant kurios įspausta data, leidžianti sužinoti, kad pamatai kasti XVII a. pradžioje.

Šią ekspoziciją papildo ir vertingiausi muziejuje saugomi, bet iki šiol mažai rodyti XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafikos rinkinio kūriniai.