Liepos 6-ąją – Valstybės dieną – su visais pasaulio lietuviais sugiedoję Tautišką giesmę kauniečiai iš Santakos slėnio nesiskirstė – jų žvilgsnius prikaustė scena.

Įvertinti Vidmanto Bartulio oratorijos "Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto padėka Lietuvai ir jos žmonėms, laimėjus Žalgirio mūšį" premjeros susirinko šimtai kauniečių.

Po grėsmingos Kauno miesto simfoninio orkestro muzikinės įžangos į visumą susipynė Veronikos Povilionienės liaudies daina, kunigo Kastyčio Šulčiaus repavimas, operos solistų Ramintos Vaicekauskaitės ir Kęstučio Alčauskio balsai. Šalia vandens ir ugnies stichijose paskendusios scenos lakstė baltais drabužiais apsirengusios merginos, koja kojon žengė kariai, burzgė galingi baikerių motociklai.

Prieš premjerą V.Bartulis perspėjo, kad scenoje žiūrovai neišvys istorijos atpasakojimo, ją esą ir taip žinome. "Tai bus emocijų srautas", – tikino oratorijos autorius. Suskambus paskutiniesiems kūrinio akordams, minioje pasigirdo įvairių kalbų: vieni žavėjosi V.Bartulio išmone, kitiems oratorijos turinys pasirodė pernelyg painus ir nesuprantamas.