IX festivalis "Operetė Kauno pilyje" ilgąjį savaitgalį muzikos gurmanams pateikė prancūzišką desertą: nuo jaunesniosios operos sesers operetės iki šansonų.

Dar nepaskelbus renginio pradžios, kauniečiai užėmė visus žaliuosius Kauno pilies šlaitų plotus. Norą dar labiau priartėti prie muzikos tramdė ribas žyminti "stop" linija. Jei ne ji – smalsuoliai alkūnėmis būtų ramstę sceną.

"Ne veltui apie laikinosios sostinės gyventojus kalbama, kad jie geriausiai supranta operą ir operetę", – stebėdamas į Santakos parką plūstančius srautus melomanų kalbėjo vakaro vedėjas Gintaras Mikalauskas. Neradę laisvų vietų prie scenos, festivalio klausytojai automobilių bagažinėse kuitėsi sulankstomų kėdžių, iš krepšių traukė medžiaginius patiesalus arba sėdo tiesiai ant žolės.

Ne mažesnis judėjimas buvo ir kitąpus scenos. Solistės veržėsi sukneles, kad liemuo trijuose milžiniškuose ekranuose atrodytų dar liaunesnis, vakaro vedėjai kartojo tekstą, dirigentai tikrino partitūras. Batutą į rankas paėmus Juliui Geniušui, Rusijos ir Europos šalių jaunimo simfoninis orkestras užgrojo Georges Bizet "Karmen". Sulig šiuo kūriniu Kauno pilies pašonėje ėmė karaliauti muzika.