Sostinės „New York“ klube nuvilnijo gražiausios šalies merginos rinkimai.

„Mis Lietuva 2008” karūna atiteko septyniolikmetei armėniško kraujo turinčiai kaunietei Gabrielei Martirosianaitei. Ji šią pergalę pavadino didžiausiu savo laimėjimu.

– Gabriele, kaip manai, kuo pakerėjai komisiją?
– Nežinau. Komisijos nariai akcentavo, kad aš stipri savo vidumi. Kai Jurgita Jurkutė paklausė, kokia turėtų būti šio konkurso nugalėtoja, pasakiau, kad tai turėtų būti ypatingas žmogus, spinduliuojantis gerumu iš vidaus.
– Kalbama, kad prie tavo sėkmei padėjo nelietuviškas temperamentas.
– Iš tiesų aš – pati tikriausia lietuvė. Nesu armėnė, kaip kad daugelis mane vadina. Taip, mano senelis armėnas, bet močiutė lietuvė. Jaučiu kartais armėnišką temperamentą. Šįkart jis pasireiškė atkaklumu.
– Gal regėjai kokių pranašiškų ženklų prieš lemtingą įvykį?
– Na, tiesą sakant, naktį prieš grožio konkursą sapnavau, kad laimėjau. Ryte pabudusi galvojau, kad tai tebuvo labai mielas sapnas. Laimėti šio konkurso nesitikėjau. Bet sapno regėjimas pasitvirtino.
– Ar galėtum pasidalyti savo grožio paslaptimis?
– Mano grožio receptas – ilgas miegas. Kartais daugiau nei dvylika valandų per parą. Taip pat – šokis, lydintis mane nuo pat mokyklos laikų.
– Kas paskatino dalyvauti grožio konkurse?
– Norėjau pasižiūrėti „iš vidaus“, kaip toks konkursas vyksta. Į intrigas nelindau, jų nemačiau. Ėjau ir nugalėjau sąžiningai.
– „Mis Lietuva“ grožio konkurse tave lydėjo skaičius 3. Jis – tavo laimingasis?
– Jokio laimingo skaičiaus dar neturėjau, bet nuo šiol tai bus skaičius trys. Niekada niekuo panašiu netikėjau: nei laimingais skaičiais, nei talismanais. Dabar atidžiau žiūrėsiu į šį skaičių.
– Tikriausiai jau gyveni Kijeve vyksiančio „Mis pasaulis“ konkurso nuotaikomis?
– Netrukus imsiu iš visų jėgų rengtis „Mis pasaulis“ konkursui. Į jį išvažiuoju po mėnesio.
– Kas keistųsi tavo gyvenime pelnius pasaulio grožio karūną?
– Tiesą sakant, apie tai dar nemąsčiau. Daug svarbiau tinkamai pasiruošti, o nuvažiavusi į Kijevą pagalvosiu, kas būtų, jei laimėčiau.