Prieš du dešimtmečius meno mylėtojai plūdo į Jaunimo teatrą Vilniuje, kad išvystų jo gyvenimo istoriją, šiandien jie veržiasi pamatyti jo darbus: į Lietuvą atvyko legendinis Pirosmanis.
Lietuvoje išgarsino spektaklis
"Be šios parodos, tokio anšlago sulaukė tik dvi parodos – "Krikščionybė Lietuvos mene" ir Jano Matejkos "Žalgirio mūšio" ekspozicija" tapybos darbų parodą "Pirosmani" sakė Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas Vytautas Balčiūnas.
Per pirmąsias tris dienas parodą aplankė beveik 2 tūkst. lankytojų, parduota 200 parodos katalogų. Ekspozicijoje – 35 svarbiausi tapybos darbai, reprezentuojantys visą dailininko, pasauliui žinomo Pirosmanio vardu, kūrybą.
Lietuvoje Pirosmanis tapo žinomas 1981 m., kai Jaunimo teatre režisierius Eimuntas Nekrošius pastatė spektaklį "Pirosmani, Pirosmani". Anot V.Balčiūno, seniai nuo scenos nužengęs spektaklis šiandien atveda į parodą nemažą visuomenės dalį.
Spektaklyje garsųjį gruzinų dailininką suvaidinęs aktorius Vladas Bagdonas prisiminė, kad pirmoji jo pažintis su Pirosmanio kūryba buvusi rengiantis spektakliui – tuomet aktorius tyrinėjo reprodukcijas. Originalus išvydo su spektaklio gastrolėmis lankydamasis Tbilisyje.
"Prie spektaklio sėkmės prisidėjo sąsajos su tuometinėmis realijomis. Sovietmečiu dažnas menininkas viduje arba išoriškai konfliktavo su valdžia. Kūrėjas – žodžiu, vaizdu, mintimis – buvo kovotojas už laisvę. O Pirosmanis visu savo gyvenimu gynė poreikį būti laisvam. Pirosmaniui lyg Dievo pirštu buvo parodyta kurti nepaisant visų materialių nepriteklių, veržtis į kūrybinį elitą", – įsitikinęs V.Bagdonas. Jis sakė, kad dėl tokios dailininko nuostatos, sugebėjimo nepaisyti skurdo, jo kūryba keliavo per pasaulį net prasidėjus visuotinėms suirutėms, karui.
Gruzinų M.K.Čiurlionis
"Pamatę Pirosmanio kūrybą, patikėsite Gruzija", – sako gruzinai. "Pirosmanis Gruzijai reiškia tą patį, ką mums – M.K.Čiurlionis. Tai pirmas vardas, tariamas supažindinant su šalies menu. Tai buvo savamokslis, tačiau jam netinka liaudies menininko vardas. Liaudies meną jis buvo ženkliai praaugęs", – sakė parodos kuratorius Skaistis Mikulionis.
Garsiausio Gruzijos dailininko kūryboje susilieja senosios Kaukazo dailės, Vakarų ir Rytų kultūros elementai ir tai, ką atnešė tuometinis avangardas – spalvinis mąstymas. "Šioje dermėje ir slypi Pirosmanio originalumo paslaptis", – tikino S.Mikulionis.
Anot jo, savamokslio menininko kūryba atsitiktinai sutapo su tuo, ką ir kaip vaizdavo avangardistai. Šie menininkai susidomėjo miesto pakraščių menu, smarkiai paveiktu liaudies meno. Tokiu stiliumi kūrė ir iš kaimo kultūros atėjęs skurdžiai vertęsis Pirosmanis.
Paveikslai – geros kokybės
Menininkas tapė ant klijuotės – pritaikyti šią medžiagą tapybai buvo jo atradimas. Dėl tokio pasirinkimo ir naudotų labai kokybiškų angliškų dažų jo kūriniai išliko geros būklės.
"Matyt, Pirosmanis galvojo apie savo darbų, skirtų patalpoms, kur gaminamas valgis, kepamas šašlykas ir valgoma, išlikimą. Juk daugelis jų sukurti pagal užsakymus vyninėms, smuklėms. Jis netgi bandė tuo verstis profesionaliai. Bet buvo per didelis menininkas ir per mažai amatininkas, ir jam tai komerciškai nepavyko", – pasakojo S.Mikulionis.
Anot jo, kurdamas pagal užsakymus Pirosmanis buvo priverstas dirbti greitai – dažnai paveikslą nutapydavo per kelias valandas ar dienas. Vyninėms Pirosmanis sukūrė ir nemažai sienų tapybos, tačiau dėl karo, besikeičiančio miesto veido šių kūrinių Tbilisyje beveik neišliko.
"Jo nepriskirčiau nė vienam stiliui. Pirosmanis – unikalus, nepakartojamas", – paklaustas, kuriam dailės stiliui priskirtina šio menininko kūryba, atsakė parodos kuratorius.
Eksponavimo Lietuvoje laikotarpiu parodos darbai apdrausti 100 mln. litų suma. Kaip tikimasi, vienu ryškiausių sezono kultūros įvykių tapsianti paroda yra programos "Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009" dalis.
N.Pirosmanašvilio darbų paroda "Pirosmani" Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) veiks iki gegužės 31 d.
Nikos Pirosmanašvilis (1862–1918)
Anksti netekęs tėvų, neturėjęs giminių, Pirosmanis nei meninio, nei profesinio išsilavinimo neįgijo. Tačiau tapyba jam buvo svarbiausia gyvenimo užduotimi. Tam, kad užsidirbtų pragyvenimui, Pirosmanis dirbdavo atsitiktinius darbus – kurį laiką dirbo net traukinių konduktoriumi. Už kasdienę duoną, gėrimą ir dažus tapydavo iškabas ir paveikslus smuklių, užeigų, dirbtuvių savininkams. Tapytojas buvo benamis, dažnai nakvodavo ten, kur dirbdavo.
Karta iš kartos perduodami pasakojimai liudija Pirsomanį buvus turtingo vidinio pasaulio, gilios vidinės nepriklausomybės menininką. Dailininkas save vadino tapytoju ir skyrėsi nuo savo aplinkos net išvaizda – kai daugelis vilkėjo tautiniais drabužiais, jis rengėsi "europietiškai", vilkėjo švarką, paltą, skrybėlę.
1913 m. Pirosmanio tapybos darbai pirmą sykį eksponuoti avangardinėje "Taikinio" parodoje Maskvoje, šalia žymiausių Rusijos avangardistų Michailo Larionovo ir Natalijos Gončarovos darbų. Pirosmaniu žavėjosi rusų avangardistai arba neoprimityvistai. Gruzinų intelektualai Pirosmanio tapybą ėmė laikyti siekiamos tautinės kultūros ir modernaus europietiško meno sintezės įsikūnijimu.
Nors gyvenimo pabaigoje sulaukė prasidėjusio kūrybos pripažinimo, Pirosmanis mirė vienatvėje, atsiskyręs nuo visuomenės.
Pirosmanio darbai neretai gretinami su XIX ir XX a. sankirtoje Prancūzijoje kūrusio savamokslio tapytojo primityvisto Henri Rousseau kūryba.
Primityvizmas – XX a. pradžios modernistinė profesionalioji dailė, kuriai būdingas sąmoningai supaprastintas vaizdavimas su pirmykščio liaudies meno ir vaikų kūrybos elementais.
Naujausi komentarai