Kazimira Prunskienė tik vieną savaitgalio dieną leidžia sau pamiršti politines batalijas. Ji tampa mama, močiute, dukterėčia. Sekmadienio rytą žemės ūkio ministrė anksčiau pakilo vien tam, kad į jos sodybą Labanoro girioje atvykstantiems anūkams ir vaikams spėtų paruošti tradicinius pietus.

„Ir brolis turės prikąsti liežuvį, - nusišypsojo K.Prunskienė. – Jis vis juokauja, kad pamiršo mano gaminamos įdarytos žuvies skonį, prašo apie ją bent papasakoti.“

Daugiausiai suvalgo anūkai

Politikoje – daugybė iššūkių. „Ne mažiau jų ir virtuvėje“, - nusišypso ministrė ir iš spintelės išsitraukia pilną krepšį bulvių, užaugintų sūnaus darže. Pasiruošia ir kitus produktus. Ministrės sodybos šaldiklyje – trys pilni stalčiai šaldytų grybų, dar daugiau – džiovintų. „Patiekalus su baravykais, voveraitėmis, žaliuokėmis mėgsta visa šeima, - aiškina ministrė. – Daugelį receptų išmokau iš savo mamos.“

„Gaminsime troškinį, - informuoja ji. – Labanoro kepsnį.“ Tai firminis politikės patiekalas. Ji užmerkia grybus, supjausto mėsą, nulupa svogūnus.

Vėliau į penkių litrų puodą pripila vandens. Atvažiuos didelė šeima, o anūkai mėgsta sočiai pavalgyti. „Dar jų draugai, nespėju gaminti“, - kalbėjo K.Prunskienė. Tame puode ji virs sriubą, kurioje taip pat bus grybų – Labanoro girioje surinktų prieš pirmąjį sniegą, lapkričio pradžioje. Ministrė žino: žaliuokės dygs tik tuomet, kai keliais laipsniais atšils.

„Šiemet pririnkome daug bobausių, baravykų. Grybais galiu paskaninti visus patiekalus“, - ministrė į puodą sudeda supjaustytus baravykus. Juos rinko ir valė pati K.Prunskienė.

Visi turi savo patiekalą

Išvirtus patiekalus ministrė supila į senovinius indus – tai jos mamos palikimas. „Tokiuose ir maistas atrodo skanesnis“, - nusišypso ji. Savaitgaliais Prunskų šeima visuomet pietauja sodybos svetainėje, ant kurios sienų kabo ir buvusių jos šeimininkų – ministrės tėvų portretai.

Ministrė dažnai išgirsta klausimų apie receptus, kaip pagaminti burnoje tirpstančius patiekalus. „Tokie komplimentai malonūs kiekvienai šeimininkei, - prisipažįsta ji. - Mano receptus įvertino ir profesionalūs virėjai. Jubiliejuje pagal mano receptą pagaminta įdaryta žuvis ištirpo per keliolika minučių. Ir nė vienas nepeikė.“

Tačiau kol kas šio recepto ministrė nenori atskleisti. Visi jos šeimoje turi firminį patiekalą, kuriuo namiškius palepina per didžiausias metų šventes – Velykas ir Kalėdas. K.Prunskienė įdaro žuvį, jos giminaitė iš kitos sodybos kepa Kalėdų pyragą, o vyresnioji dukra aliejuje išverda pyragėlių su grybais.

Grybai visiems patiekalams suteikia išskirtinį skonį. „Nereikia papildomų prieskonių. Niekada neišpilkite grybų sultinio, - pataria žemės ūkio ministrė. - Tai pats skaniausias dalykas. Šeimininkėms, kurios to nesupranta, norisi duoti per nagus.“

Automobilyje valgo riešutus

Šiokiadieniais ministrė jei ir kalba apie grybus, tai tik tuomet, kai svarsto su miškininkyste susijusius klausimus. Į virtuvę neturi kada užsukti. „Nespėju papietauti. Kol nuo Žemės ūkio ministerijos važiuoju iki Vyriausybės, suvalgau kelis riešutus. Atstumas trumpas, daugiau nespėju“, - apie savo pietus kalbėjo K.Prunskienė.

Kai vėlyvą vakarą grįžta į namus sostinėje, ant jos virtuvės stalo kartais garuoja karšti patiekalai. Tame pačiame name gyvenančios dukros pasirūpina, kad mama neliktų alkana. „Praėjusią savaitę radau plovo, blynų. Dukros – puikios šeimininkės. Jaunesnioji gamina kinų, italų patiekalus“, - džiaugėsi ministrė.

Ar ji stengiasi valgyti mažiau kaloringus patiekalus? „Svarbu – lietuviškas, sveikas ir su meile pagamintas maistas“, - apie valgymo įpročius kalbėjo K.Prunskienė.