Automobilis, maždaug šimtas litų ir dvylika valandų – tokių sąnaudų prireiks maršrutui po „Kauno dienos“ sudarytus 7 įspūdingiausius regiono šedevrus

Didžioji kinų siena, Kristaus statula Rio de Žaneire (Brazilijoje), inkų Maču Pikču tvirtovės liekanos (Peru), majų miesto Čičen Icos griuvėsiai (Meksikoje), Tadž Mahalas (Indijoje), Petros miestas (Jordanijoje) ir Romos Koliziejus (Italijoje) – tai naujas šį mėnesį paskelbtų pasaulio stebuklų sąrašas.

Kauno tvirtovė, Pažaislio vienuolynas, Rumšiškių liaudies buities ir M.K.Čiurlionio dailės muziejai, Prisikėlimo bažnyčia, Raudondvario ir Kauno pilys – tai paveldo, turizmo specialistų ir paprastų kauniečių sudarytas Kauno regiono stebuklų sąrašas. Už vertingiausius istorijos ir architektūros paminklus žmonės balsavo ne internete ar mobiliuoju telefonu, o lankydamiesi garsiuosiuose Kauno regiono šedevruose.

Jei jau turime sąrašą, reikėtų laukti turistų antplūdžio. Vietovių, kuriuose yra septyni nauji pasaulio stebuklai, patirtis patvirtina tokias prognozes.

Kauno stebuklai turi ir savotišką pranašumą – turistams nereikia įveikti tūkstančių kilometrų ir gerokai paploninti piniginės. „Kauno dienos“ išbandytas maršrutas – gerokai patrauklesnis. Būtinos sąlygos – automobilis, maždaug šimtas litų, gera kompanija ir laisvas savaitgalis.

Fortuose vyksta karas

Visada galima surasti priežasčių, kodėl verta likti namuose: jūra – per toli, viešbučių nuomai prireiks kelių šimtų litų, sodas – nusibodęs, o ir oras nelepina. Bet šis maršrutas nereikalauja nei didelių sąnaudų, nei pasirengimo. Tuo įsitikino „Kauno dienos“ žurnalistai.

Šeštadienio rytas. Tačiau prie Vaišvydavos esančiame forte jau gali lankytis turistai. Čia nėra durų, bilietų pardavėjų - fortas apleistas, nors keli vyrai jau rengiasi artėjančioms dažasvydžio varžyboms.

Gynybinis statinys vėl tapęs karo zona. Bet kautis gali tik tie, kurie registravosi iš anksto. „Jūsų negalėsime priimti“, - paaiškino jie.

Aplink Kauną esančiuose devyniuose fortuose stūkso apie porą šimtų karo įtvirtinimo statinių. Iki šiol nėra nė vieno leidinio, pristatančio šį unikalų Lietuvoje carinės Rusijos palikimą.

Einame į vidų. Niekas čia nesiūlo lankstinukų ar suvenyrų, o pirmasis Kauno stebuklas greičiau primena landynę nei architektūros šedevrą. Ir dabar fortai apipinti legendomis.

„Neikite, dar užgrius“, - perspėja mūšiui pasirengę kauniečiai. Darosi pavojinga. Bet ne vien dėl tuoj sukalensiančių dažų kulkų, fortų arsenaluose išlikę gausybė senovinių sprogmenų, šovinių ir šautuvų. Neatmetama galimybė, kad fortų gelmėse vokiečiai karo metais paslėpė cheminį ginklą.

Antroje stotelėje – meditacija

Skardinės, nuorūkos ir tuščios užkandžių pakuotės – atvykome prie labiau lankomo pastato. 11 valanda ryto – Kauno marios sulaukia pirmųjų poilsiautojų.

„Tik nelįskite į vidų, seserys dabar meldžiasi“, - įspėja šiukšles šlavęs kiemsargis, nors net nežino, ar taip yra iš tiesų.

Bet keli dalykai akivaizdūs – vienuolynas nyksta, o jam atnaujinti trūksta lėšų. Jei tai – perlas, tai ant jo nusėdę labai daug laiko rūdžių.

Turime tikslą – atsigauti dvasiškai. Medituoti yra vietos ir trijuose kamaldulių nameliuose, tačiau čia žmonės priimami tik vasarą. Dabar pats tinkamiausias laikas. Kitu metų laiku drėgna ir šalta, neprišildo nei malkomis kūrenamas katilas, nei židinys. Vieno, prieš dvejus metus už žmonių aukas suremontuoto, namelio sienomis slenka pelėsis, lupasi tinkas, atsiranda įtrūkimų.

„Dvidešimties Pažaislyje gyvenančių seserų jėgų neužtenka vienuolyno nykimui sustabdyti“, - lankytojams paaiškina kazimieriečių generalinė vyresnioji Remigija.

Jos svetingumas nieko nekainuoja, bet prieš kurį laiką seserys pastatė aukų dėžutę. Renkami pinigai – ne joms, o vienuolynui, vadinamam baroko šedevrui.

Užtrukome valandą. Kol kas išleidome tik 20 litų - tai auka ir kuro išlaidos. Pats laikas vykti į miesto centrą.

Meno porcija už 5 litus

„Ar tikrai čia vaidenasi“, - prie įėjimo į Kauno pilį teiravosi kauniečių šeima. „Toks senas pastatas, visko gali būti“, - atsakė kiti lankytojai. 5 litai už bilietą ir turi galimybę susitikti su praeities šmėklomis.

Dėl kraupių istorijos faktų žinoma pilimi domisi ne tik turistai iš užsienio ar kitų šalies miestų. Į pilį užsuka vis daugiau kauniečių. Kone visi lankytojai teiraujasi apie vaiduoklius ir su fotoaparatais ar filmavimo kameromis pilies požemiuose praleidžia ne vieną valandą.

Vaiduoklių nematėme, bet bent jau apžiūrėjome seniausią Kauno regiono šedevrą.

Dar keli kilometrai ir privažiuojame V.Putvinskio gatvę. Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai pamiršo tuos laikus, kai vertingiausius meno kūrinius reikėjo slėpti nuo lietaus. Kiauri stogai užlopyti, nors lankytojų jame, atrodo, nepadaugėjo.

„Daugiausia atvyksta turistų grupės“, - aiškina gidė. Ir rodo dailininko nutapytus šedevrus. Vietoj pietų – pačios aukščiausios prabos meno kūrinių porcija. Kaina irgi įkandama – vos penki litai. Ekspoziciją apžiūrėjome per valandą, dar dešimt minučių ir kilsime į aukščiausią Kauno pastatą.

Rumšiškių konkurentas Maču Pikču

Prie lifto į Prisikėlimo bažnyčios bokštą – kelios kauniečių poros ir vestuvininkų pulkas. „Tik šioje vietoje galima pasidaryti geriausias fotografijas“, - aiškina jaunavedžiai ir iš piniginės traukia po penkis litus. Žiedus nešanti mergaitė sumoka tris. Vaikai pigiau gali lankytis visuose Kauno muziejuose.

Liftas greitai sustoja ant bažnyčios stogo. Nuo jo – puiki miesto panorama ir galimybė matyti visus 7 Kauno šedevrus. Tarp jų – ir du dar neaplankytus: Raudondvario pilį ir Rumšiškių muziejų.

Prie pilies dviračiais važinėja trys vaikai, atvyksta viena ekskursija. Raudondvario pilį norima paversti santuokų rūmais ir valdžios puotų rengimo vieta. Kauno rajono valdžios atstovai į tvirtovės renovavimą pasiryžę investuoti ne vieną milijoną, nors kol kas pastatas labiau primena apleistą dvarą.

Nuo Raudondvario iki Rumšiškių – maždaug 30 kilometrų. Už bilietą - 6 litai. Sumokame 17 val. Kauniečiai savaitgalius labiausiai mėgsta leisti šiame muziejuje. Tokią išvadą padaro ir gidai, kurie apie istorinius statinius nuolat pasakoja plūstančioms šeimoms.

„Jei Peru turi Maču Pikču miestą, tai mes – Rumšiškes, - lygina šeima iš Alytaus. – Tai irgi istorinis paveldas. Kodėl jo negalėtume vadinti stebuklu?“

Vietos atsirastų Europos sąraše

„Kodėl gi ne“, - sako Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius. Jis buvo vienas tų konsultantų, kurie rinko Kauno regiono architektūros šedevrus. „Vis dėlto pirmą vietą atiduočiau Kauno piliai su visu senamiesčiu“, - sako jis. Bet Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė nori pasiginčyti. „Paveldo specialistai neabejoja, kad vertingiausi šiame regione – fortai, kitaip tariant, Kauno tvirtovė“, - sako I.Vaškelienė.

Ir tai nėra brangus malonumas. Ekskursiją Rumšiškėse baigėme 10 valandą vakaro. Kurui išleidome 40 litų, dar tiek pat paklojome už bilietus, o įspūdžių užteks visą savaitę.